Lietuva demonstruoja spartų augimą – BVP didėjo 3,8%
Pašalinus sezoniškumo įtaką, Lietuvos BVP augo 3,8%, o to nepadarius, augimas siekia 3,9%. Palyginus su 2018 m. ketvirtuoju ketvirčių Lietuvos BVP padidėjo 1%.
„Lietuva yra viena atviriausių pasaulio ekonomikų, tai reiškia, kad yra labiausiai priklausoma nuo importo ir eksporto. Tačiau stebint daugelį Lietuvos makroekonominių rodiklių būtų sunku įtarti, kad atskirose Lietuvos eksporto rinkose kaupiasi problemos, – rodiklius komentuoja Dr. Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas. – Pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos apdirbamoji gamyba be naftos produktų buvo net 7,8% didesnė nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus“.
Lietuviškos kilmės prekių (be naftos produktų) eksportas pirmaisiais šių metų mėnesiais augo beveik 13%. Nors prie to daug prisidėjo beveik dvigubai išaugęs javų eksportas, sparčiai didėjo daugelio pramonės šakų prekių eksportas.
[infogram id="21dac096-a253-499e-b608-34e21bf298bb" prefix="qsG" format="interactive" title="Copy: Verslo aplinka: Lietuvos BVP pokytis 2006-2018 m."]
Aleksandras Izgorodinas, „SME finance“ ekonomikos patarėjas, pažymi, kad 2019 m. pirmą ketvirtį teigiamą siurprizą pateikė apdirbamosios gamybos sektorius, kuris yra itin priklausomas nuo ekonominės padėties ES rinkose.
Pirmąjį šių metų ketvirtį apdirbamosios gamybos produkcijos apimtys išaugo 7%, tarpinio vartojimo prekių produkcijos apimtys – 11%.
„Gamybos pajėgumų apkrovimo lygis pramonėje ir toliau svyruoja ties istoriniu maksimumu, o tai reiškia, kad 2019 m. pradžioje gamybos užsakymų srautas išliko didelis. Tad kol kas Lietuvos pramonė demonstruoja atsparumą vėstančiai euro zonos ekonomikai ir augančioms darbo sąnaudoms“, – komentuoja p. Izgorodinas. Nesulėtėjo ir mažmeninės prekybos augimas, pirmąjį metų ketvirtį siekęs beveik 7%.
„Atlyginimų po mokesčių augimas šiemet, panašu, viršija 10%, todėl Lietuvos gyventojų pasitikėjimas šalies ekonominėmis ir asmeninėmis finansinėmis perspektyvomis yra aukščiausiame lygyje per pastarąjį dešimtmetį“, – komentuoja p. Mačiulis.
Politinės rizikos
Euro zonos pramonės pasitikėjimo rodiklis nukrito į žemiausią lygį per pastarąjį penkmetį, tačiau daugeliui Lietuvos prekių bei paslaugų eksportuotojų pavyksta neprarasti rinkų. Lietuvos užsienio prekybos perteklius, kai prekių ir paslaugų eksportas gerokai viršija importą, išlieka rekordiškai didelis. Be to, valdžios sektoriaus biudžetas yra perteklinis – valstybės išlaidos finansuojamos ne iš skolintų lėšų, valstybės skola mažėja.
„Mažėjanti valstybės skolinimosi kaina kiekvienais metais biudžete išlaisvina ne vieną dešimtį milijonų eurų, kuriais galima tenkinti svarbius visuomeninius poreikius. Gyventojų ir įmonių santaupos bei rezervai ir toliau auga sparčiau nei skolos, todėl jie išlieka vis atsparesni finansinių srautų susvyravimui“, – toliau teigiamus aspektus vardina p. Mačiulis.
Pagrindinės priežastys, turėjusios neigiamų pasekmių pasaulinei prekybai iki šiol, buvo ne ekonominės, o politinės. Lėtesnis tarptautinės prekybos augimas yra praėjusių metų protekcionistinės politikos pasekmė. JAV apmokestino pusę iš Kinijos importuojamų prekių, persiderėjo prekybos sutartis su Kanada ir Meksika, pritaikė naujas sankcijas Iranui ir sumažino jo galimybes eksportuoti naftą. Šiuo metu JAV svarsto padidinti mokesčius iš ES importuojamiems automobiliams ir daugeliui kitų prekių.
