Valstybės kontrolė: tokiu greičiu rezervo nesukaupsime
2021 m. pabaigoje valstybės stabilumui užtikrinti turėtų būti sukauptas 2% BVP dydžio fiskalinis rezervas. Rezerviniame (stabilizavimo) fonde lėšų 2017 m. pabaigoje buvo sukaupta tik 0,4% BVP (170 mln. Eur). Privalomojo sveikatos draudimo fondo fiskalinis rezervas sudaro nereikšmingą dalį – 26,5 mln. Eur, o Socialinio draudimo rezerviniame fonde 2017 m. lėšų nesukaupta.
Finansų ministerija tvirtina, kad 2019 m. Lietuvoje bus sukaupta apie 977 mln. Eur rezervų ir finansinių likučių, arba 1,9% nominalaus 2019 m. FM prognozuojamo Lietuvos BVP (47 mlrd. Eur).
Tadas Povilauskas, SEB vyriausiasis ekonomistas, VŽ komentavo, kad būtų gerai pasiruošti rezervą, siekiantį kokius 5–10% šalies biudžeto pajamų. Remiantis 2017 m. biudžetu, tai būtų maždaug apie 700–1.400 mln. Eur. Jo nuomone, rezervas neturi būti pernelyg didelis, nes, priešingai negu 2008 m., Lietuva yra euro zonos narė ir yra atsiradę daugiau mechanizmų, kurie leis šaliai pasiskolinti greičiau ir daug pigiau negu per 2008 m. krizę. Blogiausiu atveju Lietuva pinigų galėtų pasiskolinti iš Europos stabilumo mechanizmo.
Anot VK, neutralų išorės rizikos veiksnių balansą keičia neigiamas. „Prie įtampos tarptautinės prekybos srityje, išaugusios kietojo „Brexit“ tikimybės ir galimų pasaulio finansų rinkų svyravimų prisideda potenciali Turkijos finansų krizės plitimo grėsmė Europos Sąjungos valstybėms narėms ir naujai susikūrusios Italijos vyriausybės planai vykdyti netvarią fiskalinę politiką, esant vienam aukščiausių skolos lygių ES“, – nurodoma valstybės auditorių išvadoje.
Tokią nuomonę VK išdėstė įvertinusi Finansų ministerijos 2018–2021 m. ekonominės raidos scenarijų. Pasak jos, vidaus rizikos veiksniai daugiausia susiję su neigiamais demografiniais pokyčiais, pajamų nelygybės ir skurdo suvaldymo iniciatyvomis.
„Fiskalinės institucijos parengta Lietuvos ekonomikos temperatūros diagrama rodo, kad Lietuvos ekonomika nuo 2016 m. iš lėto šyla: didėja įtampa darbo rinkoje ir auga perteklinis gamybinių pajėgumų panaudojimo lygis. Esant tokiai ekonomikos ciklo padėčiai, būtina vykdyti atsakingą fiskalinę politiką ir didinti rezervą sunkmečiui“, – teigia Ingrida Vilkancaitė, VK fiskalinės institucijos vyriausioji specialistė.
