Vidaus auditas – įmonėms, kurioms rūpi jų sveikata

Štai čia itin svarbus vaidmuo tenka vidaus auditoriams, kurių užduotis – suteikti nepriklausomą ir nešališką bendrovės veiklos, jos dalies ar proceso įvertinimą bei pateikti įžvalgas, kaip tobulinti įmonės veiklą. Žinoma, tik tuo atveju, jei vidaus audito funkcija joje iš viso egzistuoja.

Šiuo metu Lietuvoje vidaus audito funkcija yra privaloma visose viešojo ir finansų sektoriaus bendrovėse bei tose, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama biržose. Likusiose privataus kapitalo įmonėse sprendimas, turėti ar neturėti vidaus audito funkciją, priklauso nuo įmonės vadovų: kaip jie suvokia rizikų, apgaulių, neefektyvių proceso grandžių ar vidaus kontrolės spragų identifikavimo svarbą, ar jiems rūpi nuolat gerinti įmonės valdymą bei rezultatus ir, apskritai, kaip jie supranta vidaus audito prasmę ir reikalingumą.

Nors tie laikai, kai auditorius buvo tapatinamas su „revizoriumi“ ar „kontrolieriumi“ jau grimzta į praeitį, Lietuvoje veikiančių privataus bei viešojo sektoriaus įmonių vadovų žinios ir supratimas apie vidaus auditą ir tai, kuo jis gali būti naudingas jiems bei visai organizacijai, ne visada yra teisingas. Be to, vadovybė ar valdyba ne visuomet tiksliai žino, ko gali tikėtis ir prašyti iš vidaus auditoriaus.

Svarbiausia vidaus audito užduotis – įvertinti, ar organizacijos procesai yra efektyvūs ir veiksmingi, ar nėra sudarytų prielaidų sukčiavimui ir apgavystėms, ar finansiniai duomenys patikimi, o veikla atitinka vidaus ir išorės taisykles bei reikalavimus. Taip pat vidaus auditas įvardija, kokios galimos pasekmės laukia, jei situacija nebus ištaisyta, bei pasiūlo galimus sprendimus bei išeitis. Taigi, vidaus auditorių galima palyginti su gydytoju, kuris diagnozuoja ligą ir skiria tinkamą gydymą.

Siekdama sužinoti, kokią vidaus audito naudą savo organizacijose mato jų vadovai ir ko tikisi iš šios funkcijos, Vidaus auditorių asociacija inicijavo pokalbius su Lietuvoje veikiančių privataus ir viešojo sektoriaus organizacijų vadovais bei valdybų nariais. Visi pašnekovai pritarė, kad vidaus auditas tiek verslui, tiek viešajam sektoriui yra vertingas kaip nepriklausomas veiklos, proceso ar funkcijos vertintojas bei patarėjas.

Kalbėdami apie lūkesčius, vadovai teigė, kad iš vidaus audito tikisi objektyvumo ir nešališkos nuomonės apie audituotos srities būklę, o ataskaitos, kuriose „nupiešta“ pagražinta padėtis, jiems nėra vertingos. Tai, kad vadovai laukia realių išvadų ir siekia taisyti, tobulinti procesus, užuot bandę nuslėpti ar užglaistyti situaciją, rodo aukštą organizacijos brandos lygį.

Pasak kelių bendrovių valdybos nario, „gerai veikianti, efektyvi ir profesionali vidaus audito funkcija gali suteikti daug naudos ne tik anksčiau reaguojant į rizikos veiksnius, bet ir taupant organizacijos išteklius, nes, kaip byloja britų patarlė – uncija prevencijos verta svaro gydymo. Kartais vidaus auditas net gali pastūmėti iššūkius spręsti inovatyviai ir taip padidinti įmonės konkurencingumą“.

Kita vertus, auga ir vadovų reikalavimai auditorių profesionalumui: „Šiandien daugumos įmonių veikla ypač dinamiška, apimanti daugiau veiklos sričių, skirtingų šalių, jai įtakos daro daugelis suinteresuotųjų šalių (ne tik akcininkai, darbuotojai, klientai ir tiekėjai), įvairūs reikalavimai ir reguliavimas. Todėl ir vidaus auditorius privalo gilintis į daug platesnį veiklos sričių sąrašą.“

Verta pabrėžti, kad šiandien vidaus auditoriaus profesija transformuojasi: nuolat tobulinami Tarptautiniai vidaus audito profesinės praktikos standartai, kuriais vidaus auditoriai vadovaujasi savo veikloje, veikia tarptautinė sertifikavimo ir kvalifikacijos palaikymo sistema, diskutuojama, kaip galėtume dar labiau prisidėti prie verslo ir viešojo sektoriaus pridėtinės vertės kūrimo.

Kalbinti viešojo sektoriaus bei privačių įmonių vadovai ir valdybų nariai akcentavo, jog tam, kad vidaus auditas dirbtų efektyviai ir naudingai, reikia kelių dalykų. Pirmiausia, labai svarbi vidaus audito pozicija organizacijoje. Tam, kad būtų užtikrintas vidaus auditorių nepriklausomumas, už savo darbą jie turi būti atskaitingi aukščiausiems valdymo organams – valdybai, tarybai ar audito komitetui. Kitas svarbus dalykas – pačių vidaus auditorių aukštas profesionalumas bei asmeninės savybės, ypač gebėjimas aiškiai komunikuoti ir išskirti svarbiausius dalykus, žinotinus vadovams. Trečia, būtini konstruktyvūs vidaus audito santykiai su vadovybe ir valdyba, kuriuos padeda kurti požiūris į vidaus auditą kaip į pagalbą, o ne trukdį, nuolatinė komunikacija bei diskusijos apie tai, kaip tobulinti veiklą, nuolatinio grįžtamojo ryšio užtikrinimas.

Komentaro autorė - Ina Lukošienė, Vidaus auditorių asociacijos valdybos pirminnkė

Rašyti komentarą