Kaip paremti ekonomiką ir dar uždirbti
Iš karto pasakau, kad esu rizikos kapitalo fondo valdytojas, todėl šiame komentare išdėstytas siūlymas man naudingas. Pradžioje pateiksiu realų pavyzdį.
Medienos perdirbimu užsiimanti įmonė gauna kelių dešimčių milijonų paramą (įmonės ir regiono neįvardinsiu), už kuriuos įsigyja naujas gamybos linijas, sukuriama keli šimtai naujų darbo vietų. Praeina keli metai, ir ji tampa sektoriaus lydere, visa produkcija eksportuojama, ją giria žiniasklaida, jos vardas žinomas užsienyje.
Kadangi bendrovė gavo ES paramą, ji galėjo pasiūlyti didesnį atlyginimą, sukurti geresnes darbo sąlygas. Darbuotojai tokioje įmonėje gali dirbti su modernia technika. Šie privalumai pritraukė darbuotojus iš kitų bendrovių, todėl kelioms dešimtims mažesnių įmonių teko bankrutuoti. Kiek darbo vietų buvo sukurta, tiek jų ir sumažėjo.
Kadangi paleista galinga gamybos linija, brangsta rąstų kaina. Konkurencijos neišlaido dar kelios dešimtys bendrovių. Kai konkurencija sumažėja, sumažėja ir rąstų kaina. Atitinkamai galima didinti produkcijos kainas.
Kas atsitiko? Jei viena įmonė nemokamai gauna paramą, ji pigiau gali įsigyti našesnės technikos, mažesnėmis sąnaudomis finansuoja atsinaujinimą. Kitos įmonės turi investuoti iš banko paskolų ar akcininko pinigų. Ką gi daryti? Atsisakyti ES paramos teikimo verslui?
Mano pasiūlymas – ES paramą paversti investicija. Galima būtų samdyti fondų valdytojus, kurių pagrindinis uždarbis būtų susietas su gautu pelnu nuo visų investicijų.
Jeigu aukščiau aptartame pavyzdyje lėšos būtų investuojamos, o ne dovanojamos, fondų valdytojai reikalautų tokios pat grąžos kaip ir kiti investuotojai. Visiems vienodos sąlygos. Be to tai leistų pinigus investuoti kelis kartus, net jeigu investicija ir nebūtų pelninga. Ir pinigai lieka Valstybės nuosavybė kaip tam tikras rezervas ateičiai, jeigu Valstybė sugalvotų finansuoti kitas sritis arba galų gale išmokėti pensijas.
Dabar ES parama vėluoja, nes nespėjama paruošti programų ir projektų. Fondų valdytojai būtų suinteresuoti kuo greičiau investuoti ir gauti grąžą. Nebereikėtų masės biurokratų, derinimų, susirašinėjimų. Nebereikėtų galvoti, kokią ūkio šaką paremti. Šalis suinteresuota aukšto lygio technologinės pramonės vystymu, tačiau gerokai daugiau galima pasiekti, kai tuo užsiima ne valdininkai ir su verslu nesusiję mokslininkai, o investuotojai pasitelkę mokslininkus ir verslo angelus. Laiką taupytų ir įmonės, nes nereikėtų gilintis į programas, samdyti projektų rašytojų.
Dalis įmonių nesikreipia dėl ES paramos, nes reikalaujama pirkti naują techniką. Įmonėms kartais labiau apsimoka įsigyti kiek padėvėtą įrangą. Investuotojai sugebėtų geriau kontroliuoti lėšas, pirktų tokią įrangą, kokios reikia konkrečiu atveju. Investuotojai ne tik kurtų darbo vietas, tačiau ir optimizuotų visą darbo procesą, padidintų našumą. Atsiradus aiškiems verslo interesams pavyktų išvengti nešvarių paramos teikimo atvejų.
