Kur Lietuvą paliks drąsus Latvijos šuolis į mokesčių permainas?
Jei planai taps realybe, nuo kitų metų pradžios Latvija ims taikyti estišką pelno mokesčio logiką, kurios kertinis tikslas - skatinti reinvesticijas. Jeigu įmonė pelną skirs tolesnei verslo plėtrai, pelno mokesčio jai mokėti nereikės visai. Tačiau jei įmonė nuspręs pelną paskirstyti akcininkams, pelno mokestis bus 5% didesnis nei dabar - nuo dividendų turės būti sumokėta 20%.
Nulinis mokestis reinvestuojamam pelnui naudingiausias smulkioms ir vidutinėms įmonėms, turinčioms didelį augimo potencialą ir stokojusioms pinigų plėstis. Po permainų investicijos santykinai atpigs. Tai didelis privalumas, kuris paskatins Latvijoje įkurtų verslų plėtrą, antrinių įmonių kūrimą Latvijoje ir užsienyje. Uždirbtus pinigus apsimokės „leisti žemyn“ ir reinvestuoti į savo įmones. Nemokant pelno mokesčio pinigų reinvesticijai liks daugiau.
Šis procesas natūraliai sukurs ir kitą privalumą – tokių investicijų valdymuireikalingas kvalifikuotas ir geriau apmokamas personalas išliks Latvijoje. Taigi Latvijoje ims kurtis daugiau geriau apmokamų darbo vietų, pritrauksiančio aukštesnės kvalifikacijos žmonių.
Didžiosioms įmonėms, kurios Latvijoje jau yra užėmusios savo rinkos dalį, naujoji tvarka nebus tokia palanki. Jos yra dažniau linkusios išsimokėti pelną, todėl turės mokėti daugiau mokesčių. Investuoti į dukterines įmones gal ir pigiau, bet neretai didesnės įmonės, valdydamos riziką, to nedaro, - jei pagrindinei įmonei iškiltų sunkumų, problemos gali persimesti ir į dukterines, nes į jų turtą gali pretenduoti kreditoriai. Ne viskas, kas pigiau, apsimoka.
EY Latvijoje iš didelių, ilgai ir pelningai dirbančių įmonių gauna daug klausimų dėl to, koks gali būti reformos poveikis verslui. Kol kas neaišku, ar nereikės už ankstesniais metais uždirbtą ir vėliau išmokamą pelną susimokėti antrą kartą. Kokią įtaką turės nusidėvėjimo normatyvų pasikeitimas, atidėjiniai.
Estija neseniai ėmėsi lopyti su pelno mokesčiu susijusią įstatymo landą, kuri leido išvengti pelno mokesčio suteikiant ilgalaikes verslo paskolas. Neaišku, ar į šią Estijos išmoktą pamoką atsižvelgs Latvija.
Mokesčių reformą Latvija nori įgyvendinti per labai trumpą laiką, todėl pereinamu laikotarpiu gali iškilti nenumatytų pasekmių ir valstybės biudžetui, ir įmonėms.
Vis dėlto reikia pripažinti, kad Europos kontekste Estijos mokesčių sistema yra išskirtinė. Jeigu jos pavyzdžiu paseks Latvija, greta turėsime du unikalius modelius ir savotišką kontrastą, lyginant su Lietuva, kurioje pelno apmokestinimui taikoma nemažai specifinių, sudėtingiau administruojamų, lengvatų.
Estijos ir Latvijos mokesčių modelis, akivaizdu, turės įtakos ir Lietuvos konkurencingumui. Stebint Latvijos drąsius užmojus, tampa dar įdomiau, kokius mokesčių pokyčius pristatys mūsų Finansų ministerija.
