„Litgrid“: nepaisant seniai matytų vartojimo žemumų, elektros kainos paaugo dvigubai
Rugpjūčio 11–17 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje išaugo daugiau nei dvigubai nuo 37 Eur/MWh iki 81 Eur/MWh.
Latvijoje elektros kaina buvo tokia pati kaip Lietuvoje, o Estijoje – 74 Eur / MWh., nurodo „Litgrid“.
„Nord Pool“ duomenimis, rugpjūtis išlieka brangiausiu šios vasaros mėnesiu – vidutinė dienos kaina rugpjūčio 1-18 d. siekia 63,44 Eur/MWh, kai birželį ir liepą neviršijo 46,3 Eur/MWh. Vis dėlto tokios rugpjūčio kainos yra gerokai žemesnės nei pernai (106,95 Eur/MWh), užpernai (102,49 Eur/MWh) ar 2022 m., kai buvo pasiektas vidutinės mėnesio kainos rekordas (480,39 Eur/MWh).
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 9% nuo 200 GWh iki 182 GWh.
„Tai mažiausias savaitinis elektros suvartojimas nuo 2023 m. gegužės vidurio, jį nulėmė trumpesnė darbo savaitė ir pastovūs šilti, saulėti orai. Tačiau, nepaisant itin mažos paklausos, elektros kainos šoktelėjo iki kelis mėnesius nematyto lygio – 81 Eur/MWh. Kol Lietuvoje mėgavomės puikiu oru, Centrinėje Europoje ir Skandinavijoje vyravo karščio bangos, lėmusios augantį poreikį vėsintis. Aukštos elektros kainos visoje Europoje lėmė kainų augimą ir Lietuvoje, nepaisant mažos vietinės paklausos ir augusios pasiūlos “, – pranešime cituojamas Deividas Šikšnys, „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas.
Vietos elektrinės šalyje užtikrino 87% elektros energijos suvartojimo, o bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 159 GWh elektros energijos – 25% daugiau, nei prieš savaitę, kai generacija siekė 127 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos gamino vėjo elektrinės. Jų gamyba augo trečdaliu nuo 44 GWh iki 59 GWh (37% Lietuvoje pagamintos energijos). Saulės jėgainių generacija augo 19% nuo 45 GWh iki 54 GWh (34%), prie perdavimo tinklo prijungtų šiluminių elektrinių gamyba siekė 25 GWh (16%) , hidroelektrinės pagamino 17 GWh (11%), o kitos elektrinės gamino 4 GWh.
Pagal importo/eksporto santykį, 21% šalies elektros energijos poreikio buvo importuotas. Diferencijuojant šalies importą, 42% elektros nukreipta iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 42% iš Latvijos, o likę 16% iš Lenkijos. Eksporto srautai iš Lietuvos augo 53% nuo 30 GWh iki 46 GWh.
