Konkurencijos taryba VIAP lengvatą ragina suderinti su EK

KT teikė pastabas dėl Elektros energetikos įstatymo projekto, kuriuo siūloma įtvirtinti galimybę daug elektros naudojančioms įmonėms susigrąžinti dalį sumokėto viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) mokesčio.

Kaip rašė VŽ, Energetikos ministerija siekia sumažinti VIAP mokesčio naštą verslui, kuris suvartoja daugiau nei 1 GWh elektros per metus, ir taip pagerinti tiek šalyje veikiančių įmonių galimybes konkuruoti užsienyje, tiek Lietuvos patrauklumą užsienio investuotojams. Siekdama tai padaryti, ministerija parengė Elektros energetikos įstatymo projektą, įtvirtinantį tokį reguliavimą.

„Šiuo metu pagal elektros kainą pramonės vartotojams Europoje esame tikrai blogoje padėtyje ir tai yra viena iš didžiausių kliūčių pritraukiant tiesiogines užsienio investicijas“, – pokyčių motyvą VŽ aiškino Žygimantas Vaičiūnas, energetikos ministras.

VŽ taip pat rašė, kad Latvijos pramonė tokią paramos schemą su Europos Komisija jau suderino.

KT teigimu, remiantis viešai skelbiama informacija, tokia privilegija galėtų pasinaudoti trys bendrovės: „ORLEN Lietuva“, „Achema“ ir „Lifosa“. Konkurencijos tarybos nuomone, įstatymo nuostata, numatanti galimybę sugrąžinti dalį VIAP mokesčio, turėtų būti svarstoma tik prieš tai suderinus valstybės pagalbos schemą su Europos Komisija.

Strateginiam rezervui reikėtų konkurso

Konkurencijos taryba taip pat įvertino ir Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo nustatytas elektros sistemos rezervo poreikis 2018-iesiems ir jo užtikrinimo paslauga pavedama teikti Lietuvos elektrinei, AB „Lietuvos energijos gamyba“ padaliniui.

Ji laikosi pozicijos, jog sistemos rezervų užtikrinimo paslaugai teikėjas ar teikėjai turi būti parinkti įvykdžius konkurencingą atrankos procedūrą, ir yra rekomendavusi įtvirtinti detalius sistemos rezervo paslaugos reikalavimus, kad būtų galima objektyviai parinkti vieną ar kelis teikėjus. Tačiau į KT įspėjimus dėl galimai neteisėtos valstybės pagalbos nebuvo atsižvelgta.

„Valstybės pagalbos kriterijus atitinkanti parama gali būti teikiama tik iš anksto apie ją pranešus Europos Komisijai ir gavus jos pritarimą. Priešingu atveju, teikiama valstybės pagalba būtų laikoma neteisėta ir, Europos Komisijai pripažinus jos nesuderinamumą su bendrąja rinka, gali būti išieškota iš pagalbos gavėjų su palūkanomis“, – teigia Jūratė Šovienė, KT narė.