Rusiškos atominės statybos Suomijoje vėl atidėtos

Įmonė atsisakė komentuoti, ar tai pakeis planuojamą veiklos pradžios datą, rašo „Financial Times“. Anksčiau tikėtasi, kad jėgainė pradės veikti 2024 m.

„Visuomet nemalonu, kai reikia papildomo laiko. Esu patenkinta technologija, tačiau vėlavimas labiau susijęs su dokumentais ir Suomijos standartų atitikimu“, – sako Minna Forsstrom, „Fennoivoima“ projektų direktorė.

„Vėlavimą pristatyti dokumentus, mūsų nuomone, nulėmė lėtesnis nei tikėtasi projekto organizavimas bei per menki projekto valdymo resursai“, – savo portale rašo Suomijos radiacijos ir branduolinio saugumo tarnyba, ją cituoja agentūra „Reuters“.

Tiesa, institucija pažymi, kad „Rosatom“ pastaruoju metu perkėlė daugiau darbuotojų į Helsinkį, kad išspręstų šias problemas. „Rosatom“ agentūrai „Reuters“ tvirtino mobilizavusi visus reikalingus resursus.

Pirminis planas buvo pradėti statybas 2012 m. ir jau kitąmet gaminti elektros energiją. Tačiau vėliau iškilo eilė sunkumų: iš projekto pasitraukus Vokietijos įmonei „Eon“ bei Švedijos kompanijai „Boliden“, Suomija privalėjo užtikrinti, kad jame dalyvautų pakankamas skaičius vietinių arba ES bendrovių.

2015 m. prie projekto paskutinę minutę prisijungė Suomijos bendrovė „Fortum“ ir taip jį išgelbėjo.

Be to, faktas, kad Rusijos kompanijos projektuos, statys, prižiūrės ir finansuos projektą sukėlė politinių problemų Suomijoje. 2014-aisiais iš vyriausybės dėl to pasitraukė Žaliųjų partija. Vis dėlto parlamente projektas buvo patvirtintas nedidele balsų persvara.

Ponia Forsstrom sako, kad vėlavimą lemia ir papildomi tarptautiniai reikalavimai, kurie atsirado po Fukušimos katastrofos 2011-aisiais.

Kitas branduolinės jėgainės projektas Suomijoje – „Olkiluoto 3“ reaktoriaus statybos taip pat jau vėluoja beveik dešimtmetį, o išlaidos joms pirminį biudžetą viršija tris kartus. Prancūzijos įmonė „Areva“ ir „Siemens“, elektrinės statytojai, šiuo metu kovoja teismuose su elektrinės operatore TVO.