Susirinkome kurti ateitį, o ne gyventi vakar diena
Kaip trumpai apibūdintumėte „Ecoservice“, ir ką joje laikote inovacijomis?
Mūsų įmonių grupėje šiuo metu dirba daugiau kaip 1200 darbuotojų, ją sudaro keturi juridiniai vienetai, visa valdymo struktūra padalinta pagal penkias vertės klientams kūrimo grandines: atliekų surinkimo, rūšiavimo, tekstilės surinkimo, aplinkos priežiūros ir sanitarinių paslaugų.
Organizacijoje daug diskutavome, kokią vietą turėtume skirti inovacijoms, svarstėme, už ką sutiktų mokėti klientas. Ar jis sutiktų mokėti, jeigu inovacijas pradėtume kurti nuo nulio, ar turėtume paieškoti rinkoje jau pasiteisinusių sprendimų ir juos pritaikyti mūsų srityje? Po diskusijų pasirinkome terminą „išmanumas“ ir jį apibrėžėme, kaip jau pasiteisinusių sprendimų paiešką ir diegimą, o ne inovacijų kūrimą nuo pradžių. Pritaikydami jau anksčiau sukurtus ir pasiteisinusius sprendimus, mes galime sukurti papildomą vertę tiek savo veiklos procesuose, tiek teikdami paslaugas.
Kaip surandate tas vietas organizacijoje, kuriose reikėtų pokyčių?
Apsispręsdami dėl inovacijų, taikome kelis kriterijus. Visų pirma, pasitikriname, ar siūloma idėja atitinka mūsų misiją – tvaresnė rytdiena šiandien, taip pat, ar atitinka mūsų strategines kryptis: nauji verslai, naujos paslaugos ir nuolatinis tobulėjimas. Svarbu suvokti, jog ir įprastuose, kasdieniniuose procesuose slypi didelės galimybės.
Gal galite pateikti įprastų procesų inovacijų pavyzdžių?
Gamybos įmonėse dažnai skaičiuojamas rodiklis OEE (angl. Overall Equipment Effectiveness). Jį sudaro tokie rodikliai kaip laikas, išeiga ir kokybė. Prie įrenginių turime sumontuotus daviklius, kurie fiksuoja jų darbo laiką. Jeigu įrenginys sustojo, reikia nurodyti to priežastį. Taip pat matuojame jo išeigą ir klientų pasitenkinimą mūsų paslaugomis. Sudėjus šiuos tris rodiklius galime įvertinti darbo efektyvumą. Kai pradėjome matuoti OEE, mūsų gamybos apimtys, naudojant tuos pačius įrenginius, beveik padvigubėjo. Ir tai nutiko todėl, kad pradėjome aiškintis įrangos prastovų priežastis. Šiame kelyje buvo daug atradimų, kurie virto mūsų maža gamybos revoliucija. Kita vertus, mes to rodiklio neišradome – mes jį pritaikėme savo įmonėje.
Kitas pavyzdys: pastebėjome, jog mūsų organizacijoje nemaža darbininkų kaita. Aiškindamiesi priežastis supratome, jog didžiausia jų kaita – per pirmuosius tris darbo mėnesius. Suvokėme, jog ji susijusi su tuo, jog nesame tiksliai apsibrėžę, koks darbuotojas mums reikalingas, ir neturime tinkamos jo integravimo į mūsų įmonę tvarkos. Priėmę reikiamus sprendimus, šiuo metu pastebime, jog kur kas geriau atsirenkame mums reikalingus darbuotojus, efektyviau supažindiname juos su darbu organizacijoje bei padedame geriau suprasti veiklos specifiką: esame paruošę vaizdo medžiagą, instruktažus, jiems padeda mentoriai. Nors pati inovacija nėra nauja, ji mūsų organizacijoje padarė didelį teigiamą pokytį.
Kaip sugebate suderinti operacinę ir inovatyvią veiklą – juk abi jos reikalauja tų pačių žmogiškųjų resursų?
Mes atskiriame dvi kryptis – tai, ką mes darome nauja, ir tai, kas yra organiškas augimas bei tobulėjimas. Naujai sričiai mes priskiriame atskirą komandą, kuri yra visiškai atitraukta nuo operacinės veiklos. Kita vertus, yra ir minėtas organinis augimas bei tobulėjimas. Mes skatiname kiekvienai iš mūsų penkių vertės grandinių priklausančius darbuotojus išvažiuoti vienai dienai ir darbinės sesijos metu apsibrėžti, kur mes norėtume būti po 2–3 metų. Vėliau organizuojame kontrolinius susitikimus, kuriuose tikriname, kaip mums sekasi siekti užsibrėžtų tikslų.
Inovacijos dažnai susijusios su iššūkiais, o kartais – ir su nusivylimu. Kaip sprendžiate šiame kelyje iškylančius sunkumus?
Iš tikrųjų, kartais, negavus greito rezultato, gali apimti nusivylimas. Kad taip neatsitiktų, svarbu kalbėtis su komanda, paaiškinti, kad jų veikla negali duoti greitų rezultatų, kad pokyčiui reikia metų ar dvejų. Svarbu apsispręsti ties kokiomis strateginėmis kryptimis mes dirbame ir nuolat stebėti progresą. Procesas turi atskirus etapus: egzistuoja analizės, technologinių sprendimų paieškos, diegimo fazės. Labai svarbu tuos žmones, kurie dirba su inovacijomis, atskirti nuo tų, kurie užsiima operacine veikla. Tai leidžia išvengti konfliktų. Kita vertus, su inovacijomis dirbančiai komandai priskiriame atitinkamą operacinės veiklos darbuotoją – tai padeda greičiau įgyvendinti naujoves. Toks derinys puikiai veikia.
Kaip diegiate naujas paslaugas klientams?
Pavyzdžiui, prieš kurį laiką pradėjome siūlyti atliekų išvežimą didmaišiais – apie tokią paslaugą sužinojome lankydamiesi užsienyje. Toje šalyje didmaišius galima įsigyti prekybos centre: ant jo nurodytas telefono numeris, kuriuo paskambinus, atliekos išvežamos. Mums su prekybos centrais susitarti nepavyko, todėl pirmiausia didmaišius pasiūlėme užsisakyti telefonu ir juos atsiimti viename mūsų padalinių, o nuo šių metų pradžios juos patogiai galima užsakyti e. parduotuvėje. Dabar ši paslauga yra populiari, o ir pati e. parduotuvė mūsų industrijoje yra naujovė.
Kartais idėjos kyla žvelgiant į klientų poreikius. Pavyzdžiui, individualių namų savininkai dažnai neturi, kur padėti žaliųjų atliekų – mes daliname jiems konteinerius, o, šioms talpoms prisipildžius, jas išgabename.
Kaip išlaikote inovacijų alkį?
Orientacija į rezultatą yra dalis „Ecoservice“ DNR. Esame susirinkę kurti ateitį, o ne gyventi taip, kaip gyvenome vakar. Taip elgtis įpareigoja rinkos lyderio statusas. Skatiname darbuotojus išeiti iš komforto zonos, keliame tikslus, kalbame, motyvuojame juos. Sykiu reikia suprasti, kad įgyvendindamas didelį pokytį gali turėti duobę – tai reikia priimti kaip normalų dalyką, o ne nusivilti pačiu inovacijų procesu. Mano patirtis rodo, jog po tokios duobės ateinantis pakilimas su kaupu ją kompensuoja.
Pasakojote, kaip keičiate savo procesus, kaip kuriate paslaugas klientams. Ar inovuojate organizacijos strateginiame lygmenyje?
Prieš kurį laiką turėjome tris stambius tradicinius verslus – teritorijų priežiūrą, gamybą ir rūšiavimą bei atliekų surinkimą. Tuomet pradėjome galvoti, kaip galėtume papildyti savo veiklų portfelį. Taip atsirado dvi naujos augančios veiklos – nuotekų tvarkymas ir tekstilės surinkimas. Į nuotekų, biotualetų nuomos verslą atėjome per įsigijimus. Tekstilės tvarkymo veiklą pradėjome kurti patys. Pastaroji sritis – susijusi ir su reguliavimu. Tekstilės gamintojai ir importuotojai ateityje bus įpareigoti, kad jų į rinką išleidžiama tekstilė būtų sutvarkyta. Matydami ateinančius pokyčius mes jiems ruošiamės iš anksto, diskutuojame, kokią vertę galime sukurti ir kaip galime prisidėti prie šios tendencijos. Tekstilės surinkimo verslą puoselėjame dvejus metus, bet, manau, kad žengiame dar tik pirmuosius žingsnius. Matau čia dideles perspektyvas – tiek mes, tiek visa Europa dar turi išmokti, kaip tinkamiausiai galima būtų išspręsti šį uždavinį.
Kokios inovacijos norėtumėte „Ecoservice“ bendrovėje, jeigu Jūsų neribotų resursai?
Kiekviename iš mūsų verslų svajonės būtų skirtingos, tačiau jeigu galėčiau pasirinkti vieną gyvenimišką sprendimą, norėčiau kuo greičiau rasti tinkamą sprendimą tekstilei perdirbti. Lietuvoje jau dabar turime neblogą tekstilės atliekų surinkimo infrastruktūrą. Mes surenkame tekstilę ir išrūšiuojame į dar tinkamą dėvėti. Netinkamą dėvėti reikia perdirbti – dar ieškome geriausio sprendimo, kaip būtų galima tą padaryti. Perdirbti tekstilę bent kol kas sudėtinga, nes skiriasi medžiagos ir jų savybės.