Deleguojant darbus reikia parodyti ir kantrybę

Kaip apibrėžtumėte „Ecoservice“ bendrovę, kas auga po jos skėčiu? 

Galime užfiksuoti svarbų pastarųjų metų pokytį – „Ecoservice“ tapo aplinkotvarkos bendrove. Šiandien daug kalbama apie tvarumą, tačiau svarbu ne deklaracijos, o konkretūs darbai. „Ecoservice“ šiuo metu turi plačiausią šių paslaugų krepšelį, paslaugas teikia daugiau kaip 80% Lietuvos teritorijos, o savo konkrečiais sprendimais bei ekspertize bendrovė prisideda prie realaus tvarumo įgyvendinimo.

Įmonių grupėje šiuo metu dirba virš 1.200 darbuotojų, ją sudaro keturi juridiniai vienetai, visa valdymo struktūra padalinta pagal penkias vertės klientams kūrimo grandines: atliekų surinkimo, rūšiavimo, tekstilės surinkimo, aplinkos priežiūros ir sanitarinių paslaugų. Savo kasdiene veikla siekiame tvaresnio rytojaus, prasidedančio dar šiandien. 

Atliekų tvarkymo dienotvarkę paprastai formuoja Europos Sąjungos (ES) institucijos. Kokių pokyčių galime tikėtis artimiausiu metu ir kaip jiems ruošiasi „Ecoservice“?

Kiekvienais metais turime naujų iššūkių ir sykiu – galimybių. Šiuo metu tai susiję su tekstilės industrija. Europos Komisija jau yra pranešusi, kad nuo 2025 m. pradžios visose Europos Sąjungos šalyse bus privaloma atskirai rinkti tekstilės atliekas. Visa tekstilė turės būti surenkama ir rūšiuojama, panašiai, kaip šiuo metu tai daroma su pakuotėmis. Tekstilės perdirbimas – rimtas technologinis iššūkis, nes tekstilės medžiagos yra įvairios, todėl perdirbti jas sunku. Vis dėlto, būdami rinkos lyderiai, naujoves siekiame diegti pirmieji. Šiuo metu glaudžiai bendradarbiaujame su gamintojais ir tikimės artimiausiu metu turėti sprendimą tekstilės atliekų perdirbimui. 

Kokią dalį pajamų gaunate iš verslo ir kokias paslaugas jam teikiate? 

Apie 60% bendrovės apyvartos sudaro paslaugos įmonėms, verslo asociacijoms, 35% tenka savivaldybėms ir 5% – fiziniams asmenims. Džiugu, jog tiek verslo, tiek gyventojų sąmoningumas auga. Tinkamas atliekų sutvarkymas verslui tampa vis aktualesnis. Ir tai pasakytina ne tik apie gamybines įmones, bet ir apie kitus sektorius, pavyzdžiui, prekybą, biurus.

Galime padėti tiek konsultacijomis, tiek tvarkydami pačias atliekas. Pokyčiai ateina didėjant sąmoningumui ir dėl ES iniciatyvų. 2023 m. birželio 1 d. Europos Parlamentas patvirtino Įmonių tvarumo išsamaus patikrinimo direktyvą (angl. CSDDD), bendrovėms atsiranda prievolė teikti tvarumo ataskaitas, numatyti neigiamo poveikio mažinimo aplinkai tikslus ir juos kasmet kelti. Mes galime padėti bendrovėms įgyvendinti šiuos tikslus, planuojame stiprinti savo paslaugas šioje srityje.

Koks „Ecoservice“ norėtų būti po 5–10 metų, kokia yra bendrovės vizija? 

Mūsų vizija – patikimiausias aplinkotvarkos partneris. Šiame teiginyje svarbus žodis partneris. Stengiamės kartu ieškoti bendrų sprendimų, siūlome inovatyvius tiek atliekų tvarkymo, tiek teritorijų priežiūros, tiek kitų sričių sprendimus.

Gerai suprantame, jog turime keistis, nuolat tobulėti. Planuojame naujus verslo įsigijimus – svarstome, ką dar galėtume priimti po savo aplinkotvarkos skėčiu. Turime darbo grupes, kurios dirba su naujomis paslaugomis klientams.

Dar viena mūsų pastangų kryptis – procesų optimizavimas bei standartizavimas. Nauji mūsų darbuotojai dažnai stebisi, kad turime daug inovatyvių, suskaitmenintų procesų, tačiau būdami rinkos lyderiai privalome diktuoti ir technologijų bei standartų madas.

Pavyzdžiui, pakuočių atliekas mūsų rūšiavimo padaliniuose rūšiuoja skeneriai, kurie atpažįsta medžiagas ir jas sugrupuoja į panašias grupes. „Ecoservice“ išrūšiuoja apie 70% Lietuvos pakuočių atliekų. Mūsų šiukšliavežės turi galimybę pasverti kiekvieną konteinerį, atliekų išvežimo procesas taip pat yra filmuojamas. Tokiu būdu gerai žinome surenkamų atliekų kiekius, padėtį prie konteinerių, galime patikrinti, ar atliekų išvežimo grafikas yra tinkamas. Standartizuojame procesus, taip pat jungiame turimus juridinius vienetus, stengiamės sumažinti jų skaičių, juos integruoti.

Kaip apibūdintumėte savo vadovavimo stilių?

Pagrindinis principas, kuriuo vadovaujuosi – laisvė veikti ir priimti sprendimus savarankiškai. Kartu su tokiu darbuotojų įgalinimu jiems ateina ir atsakomybė. Darbuotojas pats turi nuspręsti, kaip darbą galima būtų atlikti geriausiai. Tokia vadybos koncepcija turi ir šalutinį rezultatą – pradžioje yra didesnė klaidų tikimybė. Todėl kartu reikia turėti ir kantrybės bei tam tikros tolerancijos klaidoms. Darbuotojams reikia leisti mokytis iš savo klaidų, kad vėliau tos pamokos virstų gerais rezultatais. Kad tokia sistema veikia, jau ne kartą įsitikinau – ji atneša nuostabių rezultatų.

Dar vienas principas, kuriuo skatinu vadovautis, skamba taip – ką aš galiu padaryti, kad būtų padaryta. Kai kas nors nepadaroma, dažnai ieškome kaltų aplinkui, esą kiti kažko nepadarė, todėl ir aš nepadariau. Tačiau ir šiuo atveju reikia prisiimti atsakomybę – jeigu kolega nepadarė, gal man reikėjo su juo pakalbėti ar jam padėti.

Kokias pamokas pavyko išmokti vadovaujant skirtingiems kolektyvams? 

Viena iš pamokų susijusi su prieš tai minėta laisvės, įgalinimo ir atsakomybės koncepcija. Ją taikant, pradžioje reikėtų kiek nuleisti savo lūkesčių ir reikalavimų kartelę. Be abejo, visi galvojame, kad mes padarytume geriausiai, tačiau, tik perleidus laisvę ir atsakomybę, darbuotojai auga, o vadovui reikia parodyti tik kiek daugiau kantrybės. Nereikia tikėtis, kad iš karto viskas bus atlikta aukščiausiu lygiu.

Dar vienas dalykas, kurio išmokau – reikia ne tik mokytis, bet ir mokėti atsimokyti. Kitaip tariant, reikia sugebėti pamiršti senus įpročius, kurie galbūt gerai veikė praeityje ar kitomis aplinkybėmis. Kartais dirbti su darbuotojais, kurie dar nebuvo suformavę kitų įpročių lengviau nei su tais, kuriems juos reikia keisti.

Taip pat supratau, kad renkant komandą svarbu ne tik kompetencijos, tačiau ir atskirų asmenų suderinamumas.

Jeigu, tarkime, vienas komandos narys labai orientuosis į rezultatą, o kitas labai koncentruosis į procesą, nebus nei sutarimo, nei komandos, nei rezultato. Todėl priimant į darbą stengiuosi būti kuo atviresnė, bandau iš anksto supažindinti su tuo, kas laukia pradėjus dirbti. Taip pat ir kandidatus į laisvą poziciją pokalbio metu skatinu atvirumui, kad vėliau nereikėtų nusivilti.

10 metų dirbote „Alma littera“ grupėje, vadovavote jai priklausiusiai bendrovei „Šviesa“, prieš tai dirbote „Cargill“, kitose įmonėse. Kuo šios patirtys panašios ir kuo skiriais nuo darbo „Ecoservice“?

Dar karjeros pradžioje nusprendžiau, kad noriu dirbti didelėse tarptautinėse bendrovėse – viena iš tokių buvo JAV žemės ūkio ir maisto sektoriuje veikianti gigantė „Cargill“. Būtent joje susiformavo mano pažiūros apie tinkamą vadovavimo stilių. Vėliau buvo smagu sukauptą patirtį perduoti lietuviško kapitalo bendrovėms. „Alma littera“ grupėje taip pat diegėme atsakomybės už rezultatą principą – kad kiekviena leidžiama knyga kaip atskiras produktas turėtų savo šeimininką, kuris prisiimtų atsakomybę už galutinį rezultatą ir mokytųsi tiek iš savo sėkmių, tiek iš nesėkmių ir lydėtų ją visą kelią nuo išleidimo, rinkodaros iki platinimo.

Šis principas taikomas ir „Ecoservice“ – kiekviena iš jau minėtų penkių verčių klientams grandinių turi savo vadovą, vėliau dalis atsakomybės ir sprendimų priėmimo laisvės perduodama žemesnėms grandims, visas šis procesas sekamas iki rezultato.

Darbas „Šviesos“ leidykloje ir „Ecoservice“ panašus tuo, kad abi bendrovės didelę pajamų dalį gauna iš viešojo sektoriaus, klientai yra ne tik atskiri gyventojai ar verslai, bet ir viešasis sektorius, todėl svarbu, kad visų interesai būtų subalansuoti.

Bet kokiu atveju, visuomet apima geras jausmas, kai matai, jog prisidėjai prie teigiamo požiūrio, darbo kultūros pakeitimo ir tai duoda teigiamą rezultatą. 

Dėkui už pokalbį.