V. Benkunsko rankose – raktas į išmanesnį Vilnių

Pati išmaniojo miesto sąvoka yra labai plati ir apima daugybę sričių, nuo miesto valdymo, priežiūros, finansų, iki viešųjų erdvių, gyvenamosios aplinkos bei mobilumo. Visų jų bendras vardiklis yra technologijomis ir duomenimis paremti sprendimai, kuriantys pridėtinę vertę – gerinantys gyvenimo kokybę, didinantys efektyvumą bei miesto tvarumą.

Tokių pavyzdžių Vilniuje yra ne vienas: „Tvarkau miestą“ sistema, leidžianti gyventojams pranešti apie pastebėtas problemas, elektroninė registracijos į darželius bei mokyklas sistema, pagaliau – programėlės, leidžiančios telefonu įsigyti viešojo transporto bilietus ar susimokėti už automobilio stovėjimą.

Kai kurie išmanieji sprendimai yra nuolat matomi ir per kelerius metus taip susiliejo su miestu, kad spėjo tapti savaime suprantamais dalykais. Tai – ekranai stotelėse, kuriuose pagal viešajame transporte įrengtus GPS jutiklius pateikiama informacija apie atvažiuojančius autobusus ar troleibusus, eismo pralaidumą didinantys išmanieji šviesoforai ir įvairių dokumentų, pažymų, paslaugų užsakymas internetu.

Kiti sprendimai, atvirkščiai – nėra tokie akivaizdūs, kasdien pastebimi. Pavyzdžiui, išvežant šiukšles Vilniuje konteineriai yra pasveriami ir pagal buitinių bei išrūšiuotų atliekų kiekį daugiabučių ar privačių namų gyventojams perskaičiuojami mokesčiai. Taip pat tai padeda šiukšlių vežėjams geriau planuoti maršrutus bei išvežimo laikus.

Sektinų pavyzdžių – ne vienas

Nors Vilnių jau dabar galima vadinti išmaniuoju miestu, o kai kuriuose reitinguose jis net patenka į pažangiausių miestų šimtuką (pvz., „IESE Cities in Motion Index 2022“ – 96 vieta), erdvės augti šioje srityje yra dar daug.

Pasaulinių reitingų viršūnėse sutinkami tokie megapoliai kaip Niujorkas, Londonas, Paryžius ar Tokijas. Tiesa, šių miestų merai ar vadovai sprendžia įvairaus tipo problemas, tik visai kitu mastu. Juk miestai – gyvi organizmai, kiekviename augimo etape susiduriama su vis naujais, kitokiais iššūkiais, taigi ir jų sprendimai turi būti savalaikiai.

Orientuodamasis į technologijų vystymąsi ir inovacijų diegimą, Vilnius galėtų remtis mažesnių sostinių gerosiomis praktikomis ir patirtimis.

Pavyzdžiui, Singapūras rodo kelią kaip, pasitelkiant didžiuosius duomenis ir jų analitiką, optimizuoti miesto planavimą bei efektyvumą. Helsinkis ne tik įtraukia gyventojus ar jų atstovus į sprendimų priėmimą, bet ir aktyviai naudoja atvirus duomenis bei investuoja į naujos kartos skaitmenines technologijas. Kopenhaga, nuo seno garsėjanti tvariais transporto sprendimais, yra užsibrėžusi iki 2025-ųjų tapti pirmąja CO2 atžvilgiu neutralia sostine. Tvarumo keliu žengia ir Oslas, tiesa, dviračiai čia ne tokie populiarūs, o ir klimato sąlygos ne tokios palankios, užtat norvegai yra vieni aktyviausių elektromobilių naudotojų.

Trys atraminės sritys Vilniui

Modelių, kaip įgyvendinti tvarius ir efektyvius technologinius s,prendimus mieste, yra įvairių. Tačiau ne mažiau svarbu įvertinti ilgalaikę perspektyvą ir sritis, kurios Vilniui gali suteikti didžiausią pridėtinę vertę ne artimiausiais metais, o dešimtmečiais. Išskirčiau tokį jų trejetą:

1. Energetika. Pastarieji metai tapo gyvu įrodymu, kad į šią sritį investuoti yra būtina. Atsinaujinanti energetika, energijos vartojimo stebėsenos, taupymo sistemos ir kiti išmanūs sprendimai gali pagerinti energijos vartojimo efektyvumą, o kartu ir sumažinti sąnaudas. Tai reiškia ne tik mažesnes išlaidas šildymui, apšvietimui, bet ir mažesnę aplinkos taršą.

2. Susisiekimas. Kokybiškas viešasis transportas ir dviračių takai gali padėti spręsti dalį susisiekimo mieste problemų, bet visų jų neišspręs. Todėl, kaip ir kituose didmiesčiuose, svarbų vaidmenį atlieka sistemos, padedančios operatyviai reaguoti į susidariusias eismo spūstis ir išmaniai valdyti miesto eismą, įskaitant automatinį numerių atpažinimą, padedantį drausminti pažeidėjus negaištant pareigūnų laiko.

3. Infrastruktūra. Išmanusis miesto planavimas leidžia efektyviai naudoti, tobulinti ir plėsti miesto infrastruktūrą. Šiuo metu jau yra kuriamas trimatis Vilniaus modelis, gyventojams yra viešai prieinami atskirų sričių žemėlapiai, tačiau dar didesnį postūmį suteiktų miesto skaitmeninis dvynys. Tai yra virtuali Vilniaus kopija, apjungianti visą statinę informaciją ir realaus laiko, realaus pasaulio duomenis, kurioje galima išbandyti įvairius miesto plėtros, pokyčių scenarijus bei įvertinti jų potencialų poveikį, pradedant kaštais, baigiant gyventojų elgsena.

Atviras, laisvas ir sparčiai augantis Vilnius turi visas galimybes toliau žengti pažangos keliu ir, diegdamas išmanius sprendimus, gerinti gyvenimo kokybę ir žmonių gerovę.