Prekių srautas į Centrinę Aziją mažėja, tačiau sankcijų apėjimo rizika išlieka
Eksporto statistika rodo, kad prekių srautas iš Baltijos šalių į Rusiją sumažėjo, tačiau sudėjus prekių srautus, kurie keliauja į Rusiją kartu su tais, kurie juda į Kazachstaną ir kitas Centrinės Azijos šalis, matome didelį augimą. Iš Latvijos šių metų pirmąjį ketvirtį, palyginus su pernai metų tokiu pačiu laikotarpiu, toks srautas išaugo 40%, iš Estijos – 19%, o iš Lietuvos – 11%. Latvija išsiskiria tuo, kad augo ir prekių srautas tiesiai į Rusiją.
„Mes pasidomėjome, kokių prekių eksportas į Rusiją auga, ir nustatėme, kad tai yra vaistai ir spiritiniai gėrimai. Pastarųjų vieneto vertė neviršija 300 Eur“, – komentuoja Paulis Iljenkovs, Latvijos finansinės žvalgybos padalinio (FIU angl. Financial Intelligence Unit) vadovo pavaduotojas. Anot P. Iljenkovs, šioms prekėms sankcijos netaikomos. Nepaisant to, Latvijos ekonomikos ministerija nusprendė paviešinti Latvijos bendrovių sąrašą, kurios eksportuoja prekes į Rusiją.
P. Iljenkovs savo mintimis dalinosi Baltic AML (Anti-Money Laundering) 2023 forume, kurį inicijavo finansinių technologijų bendrovė „Bankera“, jo rėmėja taip pat yra advokatų kontora „TGS Baltic“, renginį organizavo „Verslo žinios“.
Įtartinas prekių judėjimas
Latvijos FIU vadovo pavaduotojas neatmeta galimybės, kad tarp prekių, kurios vežamos ne tiesiai į Rusiją, bet į Centrinės Azijos šalis, yra ir tokių, kurioms taikomos sankcijos. Į Centrinę Aziją jas gabenti sankcijos nedraudžia, tačiau vėliau jos galimai neteisėtai patenka į Rusiją.
„Aš tvirtai įsitikinęs, kad didėjantis eksportas į Centrinės Azijos šalis turi didesnę riziką dėl sankcijų apėjimo – tai mes pažymėjome ir savo nacionalinių rizikų vertinimo dokumente, – komentuoja P. Iljenkovs. – Mes stebime šias įtartinas transakcijas, o paaiškinimuose, kuriuos gauname dėl tokių sandorių, dažniausiai nurodoma, kad tai esą yra įprasti verslo sandoriai tarp šalių, kurioms netaikomos sankcijos.“ Anot Latvijos FIU vadovo pavaduotojo, visi verslai turėtų suprasti, jog turi vengti įtartinų sandorių.
„Turime paskelbti tiek paaiškinimų, kiek reikia, kad bendrovės išmoktų nustatyti, kas yra galutinis pirkėjas ir kaip jį galima patikrinti“, – komentuoja P. Iljenkovs. Jis taip pat pabrėžia, kad už sankcijų apėjimą turi būti taikoma atsakomybė. Šiuo metu Baltijos šalyse nė vienas asmuo nebuvo nubaustas laisvės atėmimu už sankcijų apėjimą, o kai kuriose Europos Sąjungos šalyse už tokį nusižengimą taikoma tik administracinė kelių šimtų eurų bauda.
Eksportas pradėjo mažėti
Valdžios institucijų ir verslo pastangos pradeda duoti vaisių - prekių srautai į Centrinės Azijos šalis nuo 2023 m. II ketvirčio pradėjo mažėti, o 2023 m. III ketvirtį tam tikrose kategorijose jau beveik priartėjo prie įprasto lygio.
Pavyzdžiui, taip vadinamų svarbių Rusijai prekių kategorijoje prekių eksportas į Kazachstaną nuo 2023 m. I ketvirčio aukštumų (52 mln. Eur) 2023 m. III ketvirtį sumažėjo iki 26 mln. Eur. Vis dėlto ir šis mastas dar du kartus viršija įprastą tokių prekių srautą. Rusijai svarbių prekių sąrašas sudarytas daugiausia iš pramoninių prekių, kurioms taikomos ES sankcijos ir kurių prekybos srautai per tam tikras trečiąsias šalis į Rusiją yra neįprasti.
Didžiausias eksporto kritimas yra kare naudojamų prekių kategorijoje. Šis sąrašas apima draudžiamas dvejopo naudojimo prekes ir pažangių technologijų prekes, naudojamas Rusijos karinėse sistemose, kurios randamos Ukrainoje mūšių laukuose. Nuo 38 mln. Eur 2022 m. III ketvirtį šis srautas sumažėjo iki įprastų 9 mln. Eur 2023 m. III ketvirtį.
Trečia prekių kategorija – tai dvejopo naudojimo prekės. Šis prekių srautas yra didžiausias. Tokių prekių eksportas į Kazachstaną nuo 777 mln. 2023 m. I ketvirtį sumažėjo iki 719 mln. III k., kai, pavyzdžiui, 2020 m. per ketvirtį jis vidutiniškai siekė 570 mln. Eur.
Pažeidžia dėl nežinojimo
Baltijos šalių finansų sistemos gerai tvarkosi su sankcijomis ir lėšų srautai iš Centrinės Azijos į Baltijos šalių finansų sistemą nėra dideli, tačiau bandantys apeiti sankcijas asmenys atsiskaitymams renkasi kitų šalių finansų sistemas.
„Vidutinis verslas nežino, kaip tinkamai atlikti klientų auditą, kaip taikyti terorizmo finansavimo prevencijos priemones, – įsitikinusi Laura Aus, Estijos finansinės žvalgybos (FIU) padalinio vadovo pavaduotoja. Jos nuomone, didesnė dalis sektorinių sankcijų pažeidimų Baltijos šalyse yra netyčiniai – dėl nežinojimo, todėl edukuojant verslą galima padidinti ir sankcijų poveikį.
„Iki karo nebuvo didelės sankcijų taikymo praktikos ES, Baltijos šalyse, nebuvo supratimo apie jas. Šiuo metu gauname daug laiškų iš įmonių su klausimais, ar bankai gali mūsų klausti tiek daug klausimų. Patikiname, kad bankai tikrai turi tokią teisę, – tęsia mintį L. Aus. – Tokiu būdu finansinės institucijos apmoko verslus, kaip taikyti sankcijas, ir mes tuo džiaugiamės.“
Grandinės pradžioje – ES bendrovė
Audrius Valeika, Lietuvos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktoriaus pavaduotojas, pabrėžia, jog eksporto statistika turėtų tapti rimtu signalu visiems verslams – ne tik FNTT.
„Skaičiai rodo, jog labai didelė tikimybė, kad sankcijos yra apeinamos. Sankcijų taikymas turi būti prioritetas visoms bendrovėms – tai nėra kažkoks nesvarbus ar antraeilis dalykas“, – pabrėžia Valeika. Jis siūlo vadovautis Europos Komisijos gairėmis ES veikiantiems subjektams dėl sankcijų vengimo rizikos įvertinimo (angl. European Commission Guidance for EU operators: Implementing enhanced due diligence to shield against Russia sanctions circumvention.)
„Grandinės pradžia visuomet yra ES įmonės – gamintojos, paslaugų teikėjos, transporto bendrovės. Vėliau galbūt ir yra tarpininkai, tačiau grandinės pradžia yra ES ir būtent čia – į gamintojus, prekybos įmones – turi būti sutelktas dėmesys“, – mintimis dalijasi Estijos FIU vadovo pavaduotoja.
Išsivalė anksčiau
Latvijos, Estijos finansų sistemos išsivalė nuo rusiško kapitalo 2017–2018 m., Lietuvoje rusiško kapitalo finansų sistemoje sumažėjo anksčiau – 2011 m. bankrutavus „Snoro“ bankui ir 2013 m. – Ūkio bankui. Šiuo metu dėl sankcijų Latvijoje įšaldyta 74 mln. Eur turto, kuris priklauso 6 fiziniams asmens ir 45 juridiniams asmenys, areštuota 70 nekilnojamojo turto objektų ir 74 transporto priemonės.
VERSLO TRIBŪNA
Rugsėjo 1 d. duris atvėrusio verslo centro „Hero“ plėtotojai vakar paskelbė septintosios obligacijų emisijos dalies rezervacijos pradžią. Investuotojų paraiškos bus priimamos iki spalio 3 d., o oficiali obligacijų emisijos dalies išleidimo data – spalio 7 d. Per ankstesnes šešias emisijos dalis rinkoje iš viso jau pasiskolinta daugiau nei 50 mln. eurų, o šio etapo metu tikimasi pritraukti dar iki 6 mln. eurų.
Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacija (KAPVIA) nacionalinėje konferencijoje priėmė rezoliuciją, kurioje kreipėsi į Seimą ir Vyriausybę, ragindama iš esmės peržiūrėti dabartinį šalies požiūrį į pluoštinę kanapę kaip augalą bei jos produktus ir nuo atskirų bei pavienių priemonių pereiti prie ilgalaikių, sisteminių, tvarių ir nuoseklių sprendimų parengimo ir įgyvendinimo. Šie sprendimai turėtų nugulti į siūlomą parengti kompleksinę kanapių verslo plėtros programą „Kanapės 2035“.
Vokietijos energijos kaupimo technologijų bendrovė „Fenecon“ GmbH pradeda veiklą Lietuvoje, bendradarbiaudama su vietiniu partneriu UAB „Elinta“. Įmonės planuoja ne tik plėsti verslą Baltijos regione, bet ir spręsti aktualiausius energetikos iššūkius – nuo atsinaujinančių išteklių balansavimo iki tinklo stabilumo užtikrinimo.
Spalio 3–4 dienomis į Vilnių sugrįžta tarptautinis burleskos festivalis, suburiantis ryškiausius šio žanro atlikėjus iš visos Europos. Tai ne tik spalvingas meninis renginys, bet ir išskirtinė proga verslo bendruomenei patirti kitokį, stilingą vakarą – drauge su kolegomis, klientais ar verslo partneriais. Festivalio atmosfera – elegantiška, rafinuota ir kupina netikėtumų, kuri sukuria puikią erdvę neformaliam bendravimui bei naujų ryšių mezgimui.
Lietuvoje yra areštuota virš 100 mln. Eur turto, kuris priklauso 17 sankcionuotiems asmenims. Estijoje savo ruožtu įšaldyta 10 mln. sankcionuotiems asmenims priklausančio turto.
