Kripto turtas keičiasi ir tampa įprasta finansine priemone

Nuo 2024 m. birželio 28 d. pradedamas taikyti bendras Europos Sąjungos (ES) Kripto turto rinkų reglamentas (MiCA, Markets in Crypto-Assets). Nuo šios dienos įsigalios tam tikros jo dalys, o pilna jėga jis pradės galioti 2024 m. gruodžio 28 d. kartu su Lėšų pervedimo reglamento (TRF, Transfer of Funds Regulation) pakeitimais. 

Visiems – vienodos taisyklės

„Sugebėjome nustatyti vienodas taisykles visoje ES ir suteikti aiškumo kripto turto sektoriuje“, – pažymi Jan Ceyssens, Europos Komisijos (EK) Horizontalios politikos direktorato skaitmeninių finansų padalinio vadovas. Jis kalbėjo 2023 m. spalio mėn. Baltic AML (Anti-Money Laundering) forume 2023, kurį inicijavo finansinių technologijų bendrovė „Bankera“, jo rėmėja taip pat yra advokatų kontora „TGS Baltic“, renginį organizavo „Verslo žinios“. Kripto turto vertė pasaulyje 2023 m. kovo mėn. siekė 1 trl. Eur. Naujos taisyklės, anot EK atstovo, padės apsaugoti klientus, sureguliuoti rinką bei užtikrinti finansinį stabilumą. 

Kripto turto rūšys

Kripto turto rinkų reglamentas privalomas tiek kripto turto emitentams/leidėjams, tiek ir bendrovėms, kurios teikia su šia turto rūšimi susijusias paslaugas. Kripto turtą, kurio išleidimą reglamentuoja MiCA, galima skirstyti į tris dalis.

Pirmąsias dvi dalis sudaro kripto turto rūšys, kurios susietos su kokiu nors kitu turtu (euru, JAV doleriu, kitu kripto turtu ar kitu turtu). Tai didina jų patikimumą, todėl toks kripto turtas priskiriamos stabilios vertės žetonams (angl. stablecoin).

Šiai stabilios vertės žetonų grupei priskiriami elektroninių pinigų žetonai (angl. e-money token), kurių stabilią vertę siekiama išlaikyti susiejant ją su euru ar kita teisėta valiuta. Tai pačiai stabilių žetonų grupei priskiriami ir su turtu susieti žetonai (angl. asset-referenced token). Tai kripto turto tipas, kuris siekia išlaikyti stabilią vertę susiejant ją ne tik su teisėtomis valiutomis (euras ar pan.), bet ir su vienos ar kelių žaliavų, vieno arba kelių kripto turto žetonų vertėmis ar kelių priemonių deriniais.

Trečią dalį sudaro taip vadinami kiti žetonai. Tai yra prekių ir paslaugų žetonai (angl. utility token), už kuriuos galima atsiskaityti už prekes ir paslaugas blokų grandinės pagrindu veikiančioje platformoje. Kiekvienai iš šių grupių taikomos skirtingos taisyklės. 

Taikoma ir paslaugoms

Kalbėdamas apie stablecoin (kaip minėjome, tai kitu turtu paremti žetonai) J. Ceyssens pabrėžė, kad jų emitentai savo pažadą dėl stabilumo turi pagrįsti didesniais įsipareigojimais, todėl tokios valiutos turi būti autorizuotos ES, turėti rezervus, jų savininkas privalo turėti galimybę jas parduoti. Žetonų emitentai privalo paskelbti savo kripto turto dokumentą (angl. whitepaper). Jeigu viena kuri valiuta išpopuliarės ir atitiks reikšmingos valiutos kriterijus, jai bus taikomi dar ir papildomi reikalavimai.

Kaip minėta, MiCA reglamentuoja ir įvairių su kripto turtu susijusių paslaugų veiklą: kripto turto saugojimą, keitimą (pavyzdžiui, eurų į bitkoinus). Norintys teikti šias paslaugas, privalės išsiimti veiklos licencijas, kurios leis jiems veikti visose 27 ES šalyse.

Licencijavimas susijęs su papildomomis išlaidomis – reikia parašyti savo veiklos programą. Priklausomai nuo teikiamų paslaugų, taip pat reikės suformuoti nuo 50.000 Eur iki 150.000 Eur minimalų įstatinį kapitalą. Reikės taikyti pinigų plovimo prevencijos reikalavimus (AML), laikytis IT saugumo standartų, aprašyti klientų skundų nagrinėjimo tvarką. Licenciją galės gauti tik tie juridiniai asmenys, kurių akcininkų ir vadovų reputacija yra nepriekaištinga. 

Rinka jau laukia

„Laukiame MiCA įsigaliojimo, nes šiuo metu savo veiklą reikia atskirai registruoti kiekvienoje ES šalyje ir derintis prie skirtingo reglamentavimo“, – pažymi Ina Simanauskienė, kripto sprendimus siūlančios „SpectroCoin“ vadovė. Nauja tvarka suteiks kripto bendrovėms teisę teikti bankines paslaugas ir atsijos nepatikimas bendroves. Įsigaliojus reglamentui požiūrį į šį sektorių turėtų pakeisti ir tradiciniai bankai.

Reinis Znotins, Latvijos blockchain asociacijos vadovas, renginyje akcentuoja, jog svarbiausia, kad ES parlamentas, priimdamas MiCA reglamentą, pripažino, kad kripto verslas yra normali, teisėta veikla. Anot jo, JAV šiuo metu neturi aiškaus šios srities reguliavimo, todėl pasauliniai žaidėjai gali rinktis ES bei Baltijos šalis.

I. Simanauskienė atkreipia dėmesį ir į pavojus, kuriuos kelia nauja tvarka.

„Teisės aktų aiškinimas ES šalyse gali skirtis, su kripto turtu susiję verslai patirs papildomų išlaidų, kurios guls ant vartotojų, o tai turės įtakos jų skaičiui“, – pažymi I. Simanauskienė. 

Karti Estijos patirtis

Anot Raido Saar, „Estonian Web3 Chamber“ prezidento, MiCA reikėjo priimti dar 2017 m. Estija viena pirmųjų pradėjo savarankiškai išdavinėti šios rūšies licencijas, tačiau nepasižiūrėjo rimtai į jų priežiūrą. Tokios politikos pasekmė – 2.000 išduotų kripto turto licencijų, iš kurių 95% buvo išduotos nerimtiems verslams.

„Gavusios Estijos licenciją, kripto turto bendrovės naudojo Estijos vėliavą, pasakojo, kad yra licencijuotos ir taip klaidino vartotojus“, – apie šalies patirtį pasakoja R. Saar. Anot jo, šios bendrovės nemokėjo Estijoje jokių mokesčių. Vėliau Estija pakeitė politiką ir pradėjo jas griežtai prižiūrėti – šiuo metu šalyje liko 54 kripto turto bedrovės, o MiCA esą padės joms sąžiningai konkuruoti. 

Lietuva – be pereinamojo laikotarpio

Kripto turto paslaugų teikėjai turėtų būti integruoti į esamą priežiūros modelį. Lietuvoje jas turėtų prižiūrėti Lietuvos bankas (LB). Jis bus atsakingas už licencijų suteikimą ir priežiūrą. Už kripto rinkos dalyvių pinigų plovimo prevencijos reikalavimų priežiūrą atsakingais planuojama paskirti Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą (FNTT) ir LB. Siekdama įgyvendinti kripto turto rinkų (MiCA) ir lėšų pervedimo reglamentų (TRF) reikalavimus Lietuvos finansų ministerija šiuo metu rengia 7 įstatymų pakeitimų projektus.

Baltijos šalys stengiasi išsivalyti nuo nepatikimų rinkos bendrovių. Estija, kaip minėta, per kelis metus kripto įmonių skaičių sumažino nuo 2.000 iki 54, o Lietuvoje jų skaičius nuo 800 sumažėjo iki 500.

Valstybės narės gali nuspręsti netaikyti kripto turto paslaugų teikėjams skirto pereinamojo laikotarpio režimo arba sutrumpinti jo trukmę. Finansų ministerija siūlo, kad Lietuvoje pilnas licencijavimo procesas būtų pradėtas vykdyti anksčiau nei siūlomas terminas reglamente – 2024 m. gruodžio 28 d.