AML kompetencijos centras pradeda kovą su finansiniais nusikaltimais

Reklama publikuota: 2021-09-28
Eimantas Vytuvis, pavasarį įkurto Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro vadovas.
svg svg
Eimantas Vytuvis, pavasarį įkurto Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro vadovas.

Šių metų Bazelio instituto šalių pinigų plovimo prevencijos reitinge Lietuva yra įtraukta į geriausiai pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo riziką valdančių šalių dešimtuką, tačiau turime išlikti budrūs. Svarbu, kad netaptume tranzitine šalimi, padedančia perkelti lėšas iš kaimyninių valstybių, interviu pažymi Eimantas Vytuvis, pavasarį įkurto Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro vadovas.

Plačiau apie šias ir kitas su pinigų plovimo prevencija ( angl. Anti-Money Laundering (AML)) susijusias temas bus diskutuojama ir 2021 m. spalio 12 d. bendrame „Bankera” bei „Verslo žinių“ renginyje „Baltic AML Forum 2021“

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijos centras veiklą pradėjo 2021 m. gegužės 17 d. Ką iki dabar pavyko nuveikti? Kokių planų turite šiems ir kitiems metams?

Nors veiklą pradėjome prieš keturis mėnesius, nuveikėme jau nemažai. Šiemet norime iki galo suformuoti komandą, užmegzti svarbias partnerystes su kitomis organizacijomis, bei nustatyti aiškius prioritetus ateičiai.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Šiandien mūsų komandoje dirba penki savo srities profesionalai. Iki spalio planuojame turėtų septynis darbuotojus, o komandos formavimo darbus planuojame baigti iki šių metų pabaigos. Tuomet centre turėtų darbuotis dešimt specialistų.

Šiuo metu baigiame derinti bendradarbiavimo sutartis su Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba, Policija, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Prokuratūra ir Valstybine mokesčių inspekcija.

Taktinio bendradarbiavimo grupė taip pat pradėjo savo veiklą. Kol kas daugiausiai laiko pareikalavęs mūsų darbo vaisius – paruoštos, suderintos ir išplatintos informacinio pobūdžio gairės apie sektorines sankcijas Baltarusijai. Tikiu, kad šios gairės – puiki bendradarbiavimo pradžia, o įgyta patirtis – įkvepiantis pavyzdys ateities darbams.

Vienas iš pagrindinių centro uždavinių – apsikeitimas informacija. Kaip ši veikla bus organizuojama, ir kada rinkos dalyviai galės susipažinti su pirmaisiais Jūsų darbais?

Šiuo metu detalesne informacija apie klientus keistis draudžia Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo įstatymas. Dėl šios priežasties keičiamasi tik bendrojo pobūdžio informacija ir tik tuomet, kai bandoma aiškintis naujas nusikalstamų veikų tipologijas.

Mūsų centro suburta darbo grupė šiuo metu kuria Pinigų plovimo prevencijos ir teroristų finansavimo įstatyto pakeitimą, kurį priėmus finansų įstaigos galėtų plačiau ir efektyviau dalintis informacija apie klientus, kai jų veika yra susijusi su finansiniais nusikaltimais.

Galbūt Jūsų centras jau pastebėjo kokių nors naujo pobūdžio finansinių nusikaltimų?

„Fintech“ ekspertus buriančiame susitikime pristatėme vieną naujausių sukčiavimo būdų, kuomet sukčiai apsimeta banko darbuotojais ir rusiškai bendraudami su bankų klientais iš Lietuvos piliečių išvilioja įspūdingas pinigų sumas. Bendradarbiavome su privataus ir viešojo sektoriaus atstovais, nuolatos keitėmės aktualia informacija apie šios nusikalstamos veikos pobūdį, jo dažnumą. Savo ruožtu bankai įdiegė papildomas apsaugos priemones, budino savo klientų budrumą ir skatino juos pranešti apie įtartinus skambučius. Ataką pavyko sustabdyti glaudaus bendradarbiavimo dėka, kurį koordinavo mūsų komanda.

Ar visa Jūsų paruošiama informacija bus prieinama visiems, ar bus ir tokios, kuri skirta tik dalininkams?

Absoliuti dauguma informacijos, kurią parengsime, bus prieinama visiems rinkos dalyviams. Jau steigiant centrą buvo aiškiai pabrėžiama, kad jo paruošta informacija, gairės ir kitokio turinio pranešimai bus prieinami visiems.

Centras yra viešoji įstaiga, kurios dalininkai yra ne tik Lietuvos bankas ir Finansų ministerija, bet ir Lietuvos komerciniai bankai. Koks yra Jūsų biudžetas? Kaip apskaičiuojamas dalininko įmokos dydis? Ar nekyla bėdų su šių įmokų mokėjimu?

Taip, centras yra viešoji įstaiga, o mūsų dalininkai yra privataus ir viešojo sektoriaus atstovai. Dalininkų įmokų dydis buvo nustatytas dalininkų bendru susitarimu. Jokių tarpusavio ginčų dėl lėšų surinkimo dydžio neiškilo, tad galime drąsiai teigti, jog visos įstaigos yra suinteresuotos Pinigų plovimo prevencijos stiprinimu Lietuvoje.

Sunku įvardinti skiriamą biudžetą, nes jis priklauso nuo strateginių planų, įgyvendinamų projektų, tad visų pirma mums reikia pasitvirtinti ateinančių metų planą ir prioritetinius darbus. Tiesa, didžiausiems projektams biudžetą tvirtinsimės atskirai, tad tokiems darbams kaip pavyzdžiui naujų IT įrankių įsigijimas, biudžetas bus svarstomas atskirai.

Kokio dydžio dešimties balų sistemoje Jūsų nuomone pinigų plovimo rizika šiuo metu yra Lietuvoje ir kokį apsaugos lygį realu pasiekti ateityje?

Tiksliausiai į šį klausimą galime atsakyti remdamiesi kasmetiniu Bazelio instituto rodikliu (angl. Basel AML Index 2021), kuris vertina šalies pinigų plovimo prevencijos lygį ir valstybės pažeidžiamumą.

Šių metų vertinime Lietuva yra įtraukta į geriausiai pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo riziką valdančių šalių dešimtuką.

Žinoma, užimti tokią poziciją yra labai svarbu, tačiau mūsų pozicija reitinge ir pinigų plovimo prevencijos lygis priklauso nuo valstybės ir joje veikiančių institucijų požiūrio, tad šiai prevencijos rūšiai turime nuolat skirti pakankamai dėmesio.

Turime išlikti budrūs ir dėl mūsų šalies geografinės padėties. Svarbu, kad netaptume pinigų plovimo schemų dalyviai – tranzitine šalimi, padedančia perkelti lėšas iš kaimyninių valstybių.

Pinigų plovimo prevencijos ir kompetencijos centras turi daug ambicijų – didžiausias mūsų centro darbo įvertinimas būtų dar aukštesnė Lietuvos vieta Bazelio reitinge.

Asmuo iš Argentinos kreipiasi į Lietuvos komercinį banką ar mokėjimų įstaigą su prašymu atidaryti sąskaitą. Jis gali internetu atsakyti į klausimus ir užpildyti dokumentus anglų kalba. Ekrane galima pamatyti jo asmens dokumentus, gauti nuskenuotą jų kopiją. Ar patartumėte finansų įstaigai atidaryti sąskaitą tokiam klientui?

Mano patarimas bankui būtų toks: gauti papildomos informacijos iš kliento ir pilnai įgyvendinti principą „Pažink savo klientą“. Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas įpareigoja finansų įstaigas gauti iš kliento informaciją apie dalykinių santykių tikslą ir pobūdį. Nemaža dalis Lietuvoje veikiančių finansų įstaigų taip pat prašo klientų pateikti papildomus dokumentus, kurie įrodytų kliento sąsają su Lietuva. Taigi, asmeniui, kuris pateiktų šią papildomą informaciją atsidaryti savo sąskaitą Lietuvoje tikrai būtų įmanoma.

Kokios populiariausios pinigų plovimo ir kitos nusikalstamos veikos schemos šiuo metu naudojamos Lietuvoje, visoje Europoje?

Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba pernai metų veiklos ataskaitoje atkreipia dėmesį į naują nusikalstamą tipologiją – nusikaltimus COVID-19 metu. Tipologija suskirstyta į keturias pagrindines grupes: finansinis sukčiavimas, viešieji pirkimai, elektroniniai nusikaltimai ir pinigų legalizavimas. Šie nusikaltimai būdingi ir visai Europai bei pasauliui.

Pinigų legalizavimui taip pat naudojamas labai populiarus būdas – investicijos į nekilnojamąjį turtą. Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos atliktos nekilnojamojo turto sektoriaus analizės duomenys rodo, kad dalis nekilnojamojo turto Lietuvoje vis dar įsigyjama atsiskaitant grynaisiais pinigais, neatlikus lėšų kilmės nustatymo. Tai stipriai didina pinigų plovimo riziką šiame sektoriuje.

Kitos pastebimos pinigų plovimo veikos schemos Lietuvoje išlieka nepakitusios, bet yra ne mažiau aktualios. Tai ir tranzitiniai pavedimai, siekiant nuslėpti naudos gavėją ar mokėjimo paskirtį, ir fiktyvių įmonių naudojimas, ar prekyba virtualiomis valiutomis bei įvairaus pobūdžio sukčiavimai.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
„Bankera“ pradėjo siūlyti mokėjimus JAV doleriais verslo sąskaitoms Verslo tribūna

„Bankera“ – fintech bendrovė, daugiausiai dėmesio skirianti skaitmeninių įmonių mokėjimo sąskaitų...

Ir mažos „fintech“ taps didelio tinklo dalimi Verslo tribūna

Jeigu kuri nors iš mokėjimų įstaigų galvoja, kad bus nepastebėta, nes yra maža ir nesvarbi, klysta. Anksčiau...

„Fintech“ atveria vartus kriptovaliutoms Verslo tribūna

Apie mokėjimo įstaigų galimybes išsiaiškinti galutinį kriptovaliutos naudos gavėją, naują ES reguliavimą ir...

„Fintech“ gairėse – keturios kryptys Verslo tribūna

Šis sektorius sparčiai auga, kartu didėja ir jo reguliavimas tiek Europos Sąjungos, tiek Lietuvos mastu.

„Fintech“ pajamos Lietuvoje per metus išaugo keturis kartus Verslo tribūna 1

Prie tokio augimo prisidėjo tokių verslų pritraukimo strategija, pandemijos paskatinta elektroninių paslaugų...

AML kompetencijos centras pradeda kovą su finansiniais nusikaltimais Verslo tribūna 5

Šių metų Bazelio instituto šalių pinigų plovimo prevencijos reitinge Lietuva yra įtraukta į geriausiai pinigų...

Pinigų plovimo prevencija virto būdu surinkti mokesčius Verslo tribūna 1

Anksčiau finansų įstaigose įprasta pinigų plovimo prevencijos praktika dabar gali būti vertinama kaip...

LB apie rizikos prevenciją ir tris „fintech“ iššūkius Verslo tribūna 2

Jaunos, greitai augančios technologinės įmonės dažnai yra gerokai pažangesnės nei senieji finansinių paslaugų...

UAB „Pervesk“ vadovas: kai kurios „fintech“ bendrovės rizikuoja per daug Verslo tribūna

Europos Sąjungos valstybių priežiūros institucijos pastaruoju metu skiria gerokai daugiau baudų už pinigų...

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku