ES pozicija dėl sankcijų – suaižėjusi

Naujų ES sankcijų Rusijai etapas įstrigo, kai jas pristabdė kelios Bendrijos šalys narės, nuogąstaujančios dėl Kremliaus reakcijos. Didesnes Briuselio sankcijas nedvejodamos remia Baltijos šalys ir Lenkija, nors joms smarkiausiai smogia prekybos su Rusija ribojimai. Šalių, norinčių mažinti sankcijų pagreitį, grupės priešakyje atsidūrė Suomija, kuri kenčia dėl vidaus ekonomikos sunkumų ir bijo, kad trūkinėjantys prekybos ryšiai su Rusija sukels ūkio krizę.

Suomijos premjeras Alexanderis Stubbas: „Apskritai Suomija nemano, kad dabar – tinkamas laikas sankcijoms.“ „BLOOMBERG“ NUOTR.

Abipusės sankcijos
Iš žiniasklaidai nutekinto dokumento matyti, kad Briuselis buvo pasirengęs apriboti Rusijos valstybinėms gynybos ir energetikos bendrovėms prieigą prie finansavimo šaltinių ES. Tarp bendrovių, kurios pajustų ES priemones, įvardijamos „Rosneft“, „Gazprom“ ir „Transneft“. Sankcionuojamoms įmonėms norėta sutrumpinti skolinimosi ES laikotarpį nuo 90 iki 30 dienų. Pirmuoju sankcijų etapu liepą ES užkirto kelią penkiems Rusijos valstybės valdomiems bankams skolintis Europoje, apribojo įrenginių, skirtų naftos pramonei modernizuoti, eksportą, uždraudė naujus ginklų pardavimo Rusijai susitarimus, taip pat mašinų, elektronikos pramonės ir kitų dvejopos paskirties gaminių, tinkamų pritaikyti karo pramonėje, pardavimą Rusijos gynybos įmonėms.
Kremlius į tai sureagavo atsisakydamas didelės dalies maisto ir žemės ūkio produkcijos importo iš ES. Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko vertinimu, skaudžiausiai šio prekybinio keršto padarinius pajus Baltijos šalys, kiek mažiau – Vidurio Europos valstybės.
Maskva taip pat skelbė parengusi platesnį ES produkcijos, kuriai gali pritaikyti embargą, sąrašą, jis esą gali būti išplėstas automobilių, laivybos ir aviacijos sektoriais. Be to, „The Financial Times“ duomenimis, Rusija ieško būdų, kaip užkirsti galimybę savo klientams Europoje reeksportuoti rusiškas dujas į Ukrainą. Nors tiesioginiu taikiniu tokiu atveju tampa Ukraina, kurią, artėjant žiemai, būtų mėginama atkirsti nuo dujų, kai kurių ES pareigūnų nuomone, tai gali signalizuoti ir apie tiekimo ES šalims sutrikimo grėsmę.
ŠALTINIS: VŽ Antrąjį Briuselio ribojančių priemonių Maskvai paketą buvo žadama paskelbti vėliausiai pirmadienį. Tačiau pirmadienio vakarą paaiškėjo, kad tai bus atidėta „mažiausiai kelioms dienoms“, – tokį sprendimą ES pareigūnai aiškina poreikiu kurį laiką stebėti, ar tęsiasi paliaubos, dėl kurių Ukraina ir prorusiški separatistai susitarė penktadienį Minske. Kad įsigaliotų, sankcijos, kurias suderino ES šalių narių ambasadoriai, turi būti paskelbtos oficialiajame Briuselio leidinyje „Official Journal“.
Tačiau kai kurios ES narės tikisi, kad paliaubos gali tapti proveržiu konflikte, kuris iki šiol jau nusinešė mažiausiai 3.000 gyvybių.
„Sankcijos, kai bus paskelbtos „Official Journal“, įsigalios per artimiausias kelias dienas. Tai suteiks laiko įvertinti, kaip įgyvendinamas paliaubų susitarimas ir taikos planas. Atsižvelgiant į situaciją, ES išlieka pasirengusi iš dalies ar visiškai peržiūrėti sankcijas“, – ES pranešime buvo cituojamas Hermanas Van Rompuy, ES prezidentas.
Merkel: sankcijų reikia
Žalią šviesą ES sankcijoms, pasak deryboms artimų diplomatų, gesina Suomija, Austrija, Kipras ir Slovakija, tarp dvejojančių minimos Švedija bei Vengrija.
Alexanderis Stubbas, Suomijos premjeras, pareiškė esąs sunerimęs dėl galimų Rusijos atsakomųjų priemonių. Rusija yra trečia didžiausia Suomijos eksporto rinka, jai tenka 10% visos Suomijos užsienio prekybos. Ekonominių sunkumų dėl elektronikos ir popieriaus pramonės nuosmukio slegiama Suomija baiminasi naujos ūkio krizės šalyje.
Suomija ne kartą yra pareiškusi, kad Rusija, aneksuodama Krymą ir tęsdama invaziją į Ukrainą, pažeidžia tarptautinę teisę. Tačiau premjeras p. Stubbas anksčiau yra perspėjęs, kad jei atsakomosios Rusijos priemonės neproporcingai smogtų vienai ES šalių narių, jos patirti nuostoliai turėtų būti kompensuojami.
Angela Merkel, Vokietijos kanclerė, uždarame susitikime su savo konservatorių partijos nariais Berlyne teigė, kad naujos sankcijos būtinos, nepaisant paliaubų, nes Rusija jau ne kartą sulaužė Vakarams duotus pažadus.