Mirė prezidentas Algirdas Brazauskas

Vėžiu sirgęs 77 m. politikas, pastaruoju nemažai laiko praleisdavęs

ligoninėje, mirė savo rezidencijoje Turniškėse.

Algirdas Brazauskas tapo pirmuoju šalies prezidentu po Nepriklausomybės atkūrimo ir ėjo šalies vadovo pareigas iki 1998 m. vasario. Ponas Brazauskas taip pat vadovavo dvejoms Vyriausybėms.

„Iš gyvenimo pasitraukė nuoširdus žmogus, iškilus politikas, stovėjęs prie valstybės vairo atsakingais ir sudėtingais Lietuvos istorijos tarpsniais. Pirmojo po Nepriklausomybės atkūrimo tiesiogiai išrinkto Lietuvos prezidento stiprios ir charizmatiškos asmenybės atminimas ilgam išliks Lietuvos žmonių

širdyse", - prezidentūros išplatintame pranešime cituojama šalies vadovė Dalia Grybauskaitė.

Valstybės vadovė pasirašė dekretą dėl prezidento A. Brazausko laidotuvių komisijos sudarymo.

"Nors tikrajam tokių asmenybių mastui suvokti reikia istorinės distancijos, jau šiandien neabejotina Velionio darbų svarba naujųjų laikų Lietuvos istorijoje. Tautinis atgimimas, pastangos atsikratyti sovietinio palikimo ir kurti demokratiją, Lietuvos ūkio stiprinimas ir siekis integruotis į

stipriausias gynybines bei politines – ekonomines struktūras visiems laikams bus neatskiriama nuo Algirdo Mykolo Brazausko vardo. Jam einant tiek valstybės Prezidento, tiek Vyriausybės vadovo pareigas, buvo daromi istoriniai sprendimai, ilgam nulėmę Lietuvos gyvenimą. Todėl su Algirdo Mykolo Brazausko išėjimu baigiasi ne tik Velionio biografija, bet ir išskirtinis Lietuvos istorijos tarpsnis", - užuojautoje rašo Seimo pirmininkė Irena Degutienė.

Ministrų kabineto vadovas, valdančiosios Tėvynės Sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) pirmininkas Andrius Kubilius, šeštadienį mirus

kadenciją baigusiam šalies vadovui, ekspremjerui sako, kad mirė žmogus, kuris padarė didelę įtaką Lietuvos politikai ir Lietuvos keliui, BNS informaciją skelbia žiniasklaida.

„Nors dešinieji su juo ir ne visada sutarė, bet sutarė esminiais klausimais. Gal jam kaip buvusiam komunistui ir buvo sunkiau, bet jis tvirtai pasisakė už narystę ES ir NATO“, – BNS premjero žodžius perdavė jo patarėjas Virgis Valentinavičius.

Pasak jo, premjerui ypač svarbu tai, kad A.M.Brazauskas Izraelyje atsiprašė

dėl Lietuvos vaidmens holokauste.

Lietuvai atgaunant nepriklausomybę Algirdas Mykolas Brazauskas priėmė laisvės iššūkį ir tai jį padarė vienu populiariausių ir įtakingiausių politikų per visus dvidešimt metų nuo Kovo 11-osios, - skelbiama oficialioje Lietuvos Respublikos Vyriausybės užuojautoje.

„Lietuvos Laisvės Medis nebūtų toks tvirtas ir galingas, jei savo laiku Algirdas Mykolas Brazauskas nebūtų apsisprendęs priimti laisvės iššūkį. Esu tikras, kad Lietuvos žmonių širdyse ilgam liks šio išskirtinio politiko ir

valstybės žmogaus šviesus atminimas“, - Vyriausybės vardu užuojautą perduoda ministras pirmininkas.

Sekmadienį bus ruošiamasi pirmosioms prezidento laidotuvėms po nepriklausomybes atkūrimo. Ryte dėl prezidento mirties renkasi vyriausybinė komisija, iki vidurdienio turėtų būti nuspręsta, kada ir kur bus laidojamas p. Brazauskas.

12 iš 20

Kaip prezidentas ar premjeras p. Brazauskas Lietuvą valdė 12 metų iš

dvidešimties po nepriklausomybės atkūrimo.

Anot birželį skelbtos apklausos rezultatų, apklaustieji gyventojai įvardijo, kad šalies ekonominius interesus geriausiai gina dabartinė šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė ir gynė prezidentas Algirdas Brazauskas.

Nuomonės, kad geriausiai iš visų prezidentų Lietuvos ekonominius interesus gina p. Grybauskaitė laikosi 38,8% apklaustųjų. 33,7% mano, jog geriausias nacionalinių ekonominių interesų gynėjas buvo p. Brazauskas. Tokie duomenys paaiškėjo žurnalo "Valstybė" užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų

bendrovei "Vilmorus" atlikus šalies gyventojų apklausą.

Pastaruosius ketverius metus prezidentas buvo pasitraukęs iš didžiosios politikos.

Iki Lietuvos valstybės atkūrimo p. Brazauskas užėmė aukščiausią postą sovietų okupuotoje Lietuvoje – nuo 1988 m. ėjo Lietuvos komunistų partijos centrinio komiteto pirmojo sekretoriaus pareigas.

Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos - Lietuvos Respublikos Atkuriamojo Seimo 1990 m. rinkimuose p. Brazauskas išrinktas parlamento nariu, jis - 1990 m.

kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signataras.

Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo p. Brazauskas, dirbdamas ministro pirmininko pavaduotoju, vykdė Lietuvos ūkio pertvarkymą. Po pirmosios Vyriausybės atsistatydinimo jis grįžo į Aukščiausiąją Tarybą ir dirbo Ekonomikos komisijoje.

1990 m. pabaigoje jau nepriklausomos Lietuvos komunistų partijos suvažiavime ši partija reorganizuota į socialdemokratinės krypties Lietuvos demokratinę darbo partiją, p. Brazauskas išrinktas jos pirmininku.

1992 m. Seimo rinkimuose jis išrinktas Seimo nariu, Seimo pirmininku ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija pradėjo laikinai eiti prezidento pareigas.

Pirmuose visuotiniuose Lietuvos prezidento rinkimuose p. Brazauskas 1993 m. vasario 14 d. išrinktas šalies vadovu.

Baigęs prezidento kadenciją p. Brazauskas 2000 m. Respublikos Seimo rinkimuose vadovavo Lietuvos socialdemokratų ir Lietuvos demokratinės darbo partijų ,,A. Brazausko socialdemokratinei koalicijai". Koalicija

daugiamandatėje ir vienmandatėse apygardose gavo 51 mandatą ir jam buvo patikėta suformuoti Vyriausybę. Ministrų kabinetui jis vadovavo penkerius metus – ilgiausiai Lietuvos istorijoje, per tą laiką Lietuva buvo priimta į NATO ir ES.

Nepaisant komunistinės praeities, jis buvo vienas populiariausių politikų šalyje.

Respublikos prezidentas Algirdas Brazauskas ir nebūdamas vienu aukščiausių Lietuvos pareigūnų ir toliau aktyviai dalyvavo šalies politiniame gyvenime, geranoriškai dalijosi savo žiniomis ir patirtimi.

Ponas Brazauskas apdovanotas aukščiausiais Lietuvos Respublikos apdovanojimais: Vytauto Didžiojo ordino Didžiuoju kryžiumi; Vytauto Didžiojo ordinu su aukso grandine taip pat Lietuvos nepriklausomybės medaliu.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas p. Brazauską šią savaitę apdovanojo Rusijos Garbės ordinu už indėlį stiprinant bendradarbiavimą ir gerus kaimyninius santykius tarp Lietuvos ir Rusijos.

***

Kai kurios Algirdo Brazausko gyvenimo

datos:

1932 09 22 - gimė Rokiškyje tarnautojų Kazimiero ir Sofijos Brazauskų šeimoje

1939 09 - pradėjo lankyti Kaišiadorių pradžios mokyklą.

1951 - baigė Kaišiadorių pirmąją vidurinę mokyklą ir įstojo į Kauno politechnikos institutą.

1956 - baigė Kauno politechnikos institutą, gavo hidrotechninės statybos inžinieriaus diplomą.

1956 - dar prieš diplominio darbo gynimą pradėjo dirbti Kauno hidroelektrinės direkcijos inžinieriumi.

1958 - paskirtas Energetikos statybos tresto Petrašiūnų statybos ir montavimo valdybos viršininku.

1958 - vedė Juliją Stiraitę.

1959 - gimė dukros Audronė ir Laima.

1961 - paskirtas Kauno gelžbetonio konstrukcijų gamyklos statybos direktoriumi.

1961 - paskirtas Kauno statybos tresto statybos valdybos viršininku.

1962 - paskirtas Lietuvos TSR Liaudies ūkio tarybos Statybinių medžiagų pramonės valdybos viršininku.

1965 - paskirtas Lietuvos TSR Statybinių medžiagų pramonės ministru.

1967 - paskirtas Lietuvos TSR Valstybinio plano komiteto pirmininko pirmuoju pavaduotoju.

1967 - išrinktas Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatu.

1974 - apgynė ekonomikos mokslų daktaro (moksl. kand.) disertaciją, jam suteiktas ekonomikos mokslų daktaro laipsnis.

1977 - išrinktas Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto sekretoriumi pramonės ir ekonomikos reikalams.

1988 - išleido knygą ,,????????? ???????? ????????????? ????????? ?? ??????? ????????? ???". Bendraautorius V. Matulaitis.

1988 06 24 - prasidėjus tautiniam atgimimui dalyvavo pirmajame Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio mitinge Vilniuje, Katedros aikštėje ir pasakė kalbą.

1988 07 09 - dalyvavo Sąjūdžio daugiatūkstantiniame mitinge Vilniuje, Vingio parke, ir, kaip vienintelis tuometinės LTSR valdžios atstovas pasakė kalbą, kurios metu nuo estrados stogo buvo nuleista didžiulė tautinė trispalvė.

1988 10 21 - atsistatydinus Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto pirmajam sekretoriui R. Songailai, su Sąjūdžio pritarimu išrinktas LKP CK pirmuoju sekretoriumi.

1988 10 22-23 d. dalyvavo Sąjūdžio steigiamajame suvažiavime, pritarė jo programai, pasakė kalbą, pranešė apie Arkikatedros grąžinimą tikintiesiems.

1988-1989 - kaip faktinis Lietuvos TSR vadovas, kontaktuodamas su Tarybų Sąjungos vadovybe ir palaikydamas ryšį su Sąjūdžio lyderiais, neutralizavo Maskvos spaudimą lietuvių tautinio išsivadavimo procesui, tuo reikšmingai prisidėjo prie taikaus Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.

1989 03 26 - išrinktas Tarybų Sąjungos liaudies deputatų suvažiavimo deputatu, Tarybų Sąjungos Aukščiausiosios Tarybos Sąjungos Tarybos nariu.

1989 12 22 - A. Brazausko vadovaujama Lietuvos komunistų partija atsiskyrė nuo Tarybų Sąjungos komunistų partijos, tuo suardydama diktatorišką šios partijos monolitiškumą.

1990 - išleido knygą ,,Interviu Lietuvos radijui: 1989.01.14-1989.11.24". Bendraautoriai B. Rupeika, E. Butkus ir A. Budrys.

1990 01 15 - išrinktas Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Pirmininku.

1990 02 07 - A. Brazausko vadovaujama Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą, panaikinantį 1940 m. liepos 21 d. vadinamojo Liaudies seimo deklaraciją dėl Lietuvos įstojimo į Tarybų Sąjungą, tuo TSRS atimant teisinį pagrindą laikyti Lietuvą TSRS dalimi.

1990 02 24 d. Kaišiadorių rinkimų apygardoje išrinktas Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos, būsimojo Atkuriamojo Seimo nariu.

1990 m. kovo 11-ąją balsavo už Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimą. Nepriklausomybės Akto signataras.

1990 03 17 - paskirtas Lietuvos Respublikos ministro pirmininko pavaduotoju. Dirbdamas vicepremjeru vykdė Lietuvos ūkio pertvarkymą iš Tarybų Sąjungos ūkio sistemos į nepriklausomos valstybės ūkinį gyvenimą rinkos sąlygomis, organizavo Lietuvos ūkio funkcionavimą Tarybų Sąjungos blokados metu.

1990 12 08 - Lietuvos demokratinės darbo partijos steigiamajame suvažiavime išrinktas jos pirmininku.

1991 01 08 - po Ministrės Pirmininkės K. Prunskienės atsistatydinimo atleistas iš vicepremjero pareigų.

1992 - išleido knygą ,,Lietuviškos skyrybos".

1992 10 25 - Kaišiadorių rinkiminėje apygardoje Nr. 59 išrinktas Seimo nariu.

1992 11 25 - išrinktas Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininku. Vadovaujantis Konstitucija pradėjo laikinai eiti Respublikos prezidento pareigas.

1993 02 14 - pirmuose visuotiniuose Lietuvos Respublikos prezidento rinkimuose išrinktas Respublikos prezidentu. Už A. Brazauską balsavo 1 212 075 rinkėjai (60%).

1993 02 25 - Respublikos prezidento inauguracija. Išrinktasis prezidentas Seime prisiekė Lietuvos Respublikai ir pradėjo eiti pareigas.

1993 - kaip Respublikos prezidentas vadovavo nacionalinės valiutos įvedimui.

1993 - inicijavo LDK Valdovų rūmų atstatymą.

1993 - knygą ,,Lietuviškos skyrybos" išleido rusiškai (,,?????? ??-????????") ir vokiškai (,,Scheidung vom Kreml").

1994 - kaip valstybės vadovas NATO generaliniam sekretoriui įteikė prašymą priimti Lietuvą šios organizacijos nare.

1997 - Lietuvos Respublikos vardu pasirašė Sutartį dėl Lietuvos ir Rusijos sienos.

1997 - su Lenkijos prezidentu A. Kvašnievskiu inicijavo Vidurio ir Rytų Europos šalių, siekiančių įstoti į tarptautines ir Europos valstybių organizacijas, vadovų Vilniaus konferenciją ir jai vadovavo.

1998 02 26 - baigė Respublikos prezidento kadenciją. Apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino Didžiuoju kryžiumi. (Yra apdovanotas ir 20-čia užsienio valstybių apdovanojimų).

1998 04 07 - įvyko pirmasis Paramos fondo ,,Algirdo Brazausko fondas" posėdis.

1999 09 08 - Švedijoje, Karlskronoje už svarų įnašą į Lietuvos nepriklausomybės stiprinimą, gretimų Baltijos jūros regiono valstybių santykių normalizavimą įteikta Baltijos taikos premija.

2000 07 01 - apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu.

2000 10 08 - per Lietuvos Respublikos Seimo rinkimus vadovavo LSDP ir LDDP ,,A. Brazausko socialdemokratinei koalicijai".

2000 - išleido atsiminimų knygą ,,Penkeri Prezidento metai".

2000 - Kaišiadorių 1-oji vidurinė mokykla pavadinta Algirdo Brazausko vidurine mokykla.

2001 01 27 - LSDP ir LDDP suvažiavime šioms partijoms susijungus išrinktas LSDP pirmininku.

2001 07 04 - Respublikos prezidento V. Adamkaus dekretu paskirtas Lietuvos Respublikos XII Vyriausybės ministru pirmininku.

2002 - po skyrybų su žmona Julija vedė Kristiną Butrimienę.

2003 02 03 - apdovanotas aukščiausiu Lietuvos Respublikos apdovanojimu - Vytauto Didžiojo ordinu su aukso grandine.

2003 04 16 - Graikijoje, Atėnuose pasirašė Stojimo sutartį į Europos Sąjungą.

2003 - knygą ,,Penkeri Prezidento metai" (,,???? ??? ??????????") išleido rusų kalba.

2004 03 29 - Vašingtone perdavė Lietuvos prisijungimo prie Šiaurės Atlanto sutarties ratifikacinius raštus saugoti JAV Vyriausybei. Lietuva tapo NATO nare.

2004 05 01 - Airijoje, Dubline, kaip ministras pirmininkas dalyvavo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą renginiuose.

2004 07 14 - po prezidento rinkimų kaip ministras pirmininkas išrinktajam prezidentui V. Adamkui grąžinęs savo įgaliojimus vėl paskirtas ministru pirmininku.

2004 11 29 - po Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų ir atsistatydinimo pareiškimo įteikimo prezidento V. Adamkaus dekretu paskirtas

Lietuvos XIII Vyriausybės ministru pirmininku.

2004 - lietuvių ir anglų kalbomis išleido atsiminimų knygą ,,Apsisprendimas" (angliškai ,,Self-determination: 1988-1991").

2004 - išleido knygą ,,Lietuvos galia: atlikti darbai ir mintys apie ateitį".

2006 06 01 - atsistatydino iš ministro pirmininko pareigų.

2007 - išleido knygą ,,Ir tuomet dirbome Lietuvai".