Chianti Classico – naujas ir klasikinis
Silvia Fiorentini, konsorciumo rinkodaros ir komunikacijos vadovė, pasakoja,
Taigi – „Chianti“ ir „Chianti Classico“ vynas nėra tas pats, kaip būtų galima pamanyti iš pirmo žvilgsnio į etiketę. Norint, kad etiketėje puikuotųsi antrojo pavadinimas, nepakanka, kad jis būtų pagamintas Chianti zonoje. Pirmiausia, vynuogynai „Chianti Classico“ vynui auginami atskiroje kalvotoje classico srityje, antra – jam taikomi griežtesni gamybos reikalavimai nei „Chianti“ vynui. Bene svarbiausias – „Chianti Classico“ turi būti gaminamas iš 80–100% 'Sangiovese' vynuogių veislės (nuo 2002 m. derliaus). Iki 20% gali sudaryti kitos leidžiamos (ar rekomenduojamos) veislės – vietinės 'Canaiolo' ir
Paklausta apie „Chianti Classico“ stilių, p. Silvia sako, jog įvairiuose ūkiuose vyrauja skirtingos gamybos filosofijos. Vieni atkakliai laikosi klasikinio stiliaus, kiti prisitaiko prie užsienio rinkų ir gamina modernesnius vynus. Pvz., JAV (didžiausia „Chianti Classico“ rinka, 30%) vartotojai labiau mėgsta struktūriškus vynus, tokius kai kurie ir gamina. Kita vertus, aiškina p. Silvia, vyno stilius priklauso ir nuo teritorijos, vynuogynų aukščio virš jūros lygio – kuo jie aukščiau plyti, tuo 'Sangiovese' vynuogė švelnesnė.
VERSLO TRIBŪNA
Dezinformacija ir propaganda gali iškreipti gyventojų realybės suvokimą, mažinti pasitikėjimą institucijomis ir paveikti svarbius sprendimus. Kovai su ja neužtenka vien žiniasklaidos pastangų – reikia ir duomenimis bei technologijomis paremtų sprendimų. Juos Lietuvoje dar aktyviau kurs naujienų portalas „Delfi“, kuriam pavyko sėkmingai pateikti paraišką ir gauti Europos Komisijos programos „Skaitmeninė Europa“ finansavimą. Lietuvoje šią programą koordinuoja Inovacijų agentūra.
„Huracan Coffee“, bendrovė, prisistatanti kavos skrudinimo manufaktūra, šiemet pelnė tokio masto įvertinimą, kad, mėgindami juo pasidžiaugti, tinkamų žodžių ieško net patys „Huracan“ įkūrėjai. Tai – bronzos medalis pasauliniame kavos skrudintojų meistrystės konkurse „Global Coffee Awards“ (GCA), juodos filtrinės kavos kategorijoje. Taigi, mūsiškiai „Huracan“ – tretieji visoje Europoje pagal šios kavos kokybę.
Baltijos šalių akcijų rinka šiuo metu – pakankamai patraukli, tačiau vis dar vertinama atsargiai. Teigiami pokyčiai akivaizdūs: nuo 2021 m. Baltijos rinkoje buvo stebimas nuoseklus akcijų apyvartos mažėjimas, o šiemet akcijų apyvarta ir sandorių skaičius pradėjo augti. Į regioną palaipsniui grįžta užsienio investuotojai. Kokias galimybes investuotojams dabar atveria mūsų „namų rinka“?
Kalėdinis asortimentas parduotuvėse „Norfa“ paveikia net bulves. Šio prekybos tinklo pirkėjau jau įprato, kad šventiniam stalui gali įsigyti mažų bulvyčių, kurias „Norfa“ atsigabena iš Italijos. Išmanių šeimininkių rankose šios bulvytės tampa ne tik daugelio karštų patiekalų garnyru, bet ir papuošimu. Šventiniam stalui taip pat pasiūlytas žymiai gausesnis žuvies, mėsos ir jų gaminių, o taip pat kulinarijos patiekalų asortimentas.
„Todėl ir sakau, jog „Chianti Classico“ įtiks visiems skoniams – šis vynas įvairus. Žinoma, jis turi ir labai stiprią tapatybę – 'Sangiovese' veislę“, – kalba p. Silvia. Anot jos, šiai veislei „būdingas rūgštingumas, kuris padeda vyną rūsyje išlaikyti daugelį metų“.
Rinkos keičiasi
Žinia, Europos vyndariai išgyveno ne
pačius geriausius laikus – ir jie krizės neišvengė. „Chianti Classico“ gamintojų
konsorciumas vasarą paskelbė, jog ateinančius 2 m. vyno gamins penktadaliu
mažiau. Bene pagrindinė sprendimo priežastis – 2008 m. pabaigoje smarkiai
Paklausta apie galimą kainų mažėjimą vartotojams, p. Silvia abejoja: „Kažin ar pigs. „Chianti Classico“ sąnaudos yra 5 EUR už butelį, tad dar susimažinti būtų labai sunku. Prekybininkai, ypač didieji, gal ir gali mušti kainas, bet vyndariai – vargu“.
Dr. Marco Fizialetti, klasikine vadinamos „Castello Di Querceto“ vyninės komercijos direktorius ir vyninę valdančios šeimos narys, VŽ „Savaitgaliui“ pasakojo, kad krizę vyndariai pajuto 2008 metų rudenį. 2009-ųjų pabaigoje
Anot p. Fizialetti, ši krizė iš rinkos išstūmė mažus importuotojus, jų pardavimai tiesiog sustojo. Įdomu yra tai, jog didesnis susidomėjimas dabar kyla tose šalyse, kurių vyno importo rinkos dar palyginti jaunos, pvz., Lenkijoje.
„Pastebėjome, kad auga susidomėjimas ne tik produktu, bet ir jo savybėmis: žmonės nori žinoti, kokį produktą jie vartoja, nori suprasti, koks skirtumas tarp paprasto ir gero vyno“, – sako vyndarys.
Kai amžius – riba
Į Vilnių dr. Fizialetti atsivežė
„Castello di Querceto“ vynas dar neturi daug kūno, reiktų jį palaikyti rūsyje. Nuskambėjus rūsio motyvui dr. Fizialetti tęsia – savo vyninės rūsiuose jie turi vyno nuo 1904 m. derliaus.
Bet juk tokio senumo vynas – tik kaip relikvija, legenda, gerti jis nebetinkamas, pasitikslinu senus savo įtarimus. Taip, sutinka vyndarys. Pasakoja, jog neseniai surengė vertikaliąją degustaciją – ragavo savo ūkyje pagamintų 30 skirtingų metų derlių vynų.
„Geriausi pasirodė apie 20 metų senumo. Senesnio vyno pradeda keistis spalva, aromatas, skonis“, – sako vyndarys.
Antrasis ragaujamas riserva – „Il Picchio“ – minerališkesnis, koncentruoto aromato ir skonio. Vyndarys aiškina, jog iš 1 vynmedžio derliaus sunkos
Dr. Fizialetti šypsosi: 'Sangiovese' turi gėlinių, vaisinių aromatų, bet turi ir šiokią tokią problemą – ji yra agresyvi, ypač kol gėrimas jaunas. Todėl ir įmaišoma 'Canaiolo' veislės, kad vynas suminkštėtų, suapvalėtų. Toks vyno skonis labiau patinka JAV, Azijos šalių vartotojams.
„Vyndario uždavinys – priversti atidirbti 'Sangiovese' už savo vardą. Žiūrėk į šią veislę kaip į laukinį arklį – kol jo nesuvaldysi, lėks kur akys mato“, – sako vyndarys. Be to, priduria, – tas 100% 'Sangiovese' veislės vyne nėra privaloma.
Pirmasis riserva paprastesnis, lengviau pritaikomas prie maisto,
„diagnozuojame“.
„O taip, – sako vyndarys, – šaudom mes šernus, nes jie
laksto ir niokoja vynuogynus, – dr. Fizialetti juokiasi. – Vieną rytą išeinam,
žiūrim, vynuogyne 11 šernų kuičiasi. Gerai, kad derlius jau buvo nuimtas.“
Matyt, ryšiai su šernais „Castello Di Querceto“ ūkyje tokie stiprūs, jog vieną iš savo supertoskanietiškų vynų jie pavadino „Cigale“ (šernas), o butelio etiketėje nupaišė stambaus šerno galvą.
Ir vieno gana
Prie šeimyninio ūkio „Querciabella“
stalelio vienas iš mūsiškių vyno žmonių sako: lankiausi jų vyninėje, puikūs
vynai.
„A, tai todėl jų iki šiol nėra Lietuvoje“, – sako Paola Banchi, ūkio prekybos vadovė. Ji atvyko su vienu vynu. Iš „Chianti Classico“ vynų ūkis tą vienintelį
„Nenorime gaminti grupės vynų nuo geriausio iki prasčiausio. Geriau turėti vieną gerą – juk vynų įvairovė pasaulyje ir taip labai didelė“, – sako p. Paola . Ir riserva vyno jie negamina. „Kam? – gūžteli pečiais pardavimų vadovė. – Mūsų „Chianti Classico“ gaminamas kaip riserva.“
Ragaujame to vienintelio – 10 mėn. barique brandinto „Chianti Classico DOCG Querciabella 2007“ (95% 'Sangiovese', 5% 'Cabernet Sauvignon') – malonus miško uogų, aviečių aromatas, saldūs prieskoniai, vyšnios, tabako užuominos, pilnas
Biodinaminė jų vyninė, pasakoja p. Paola, laikosi principo – pagarba vynui ir jokios chemijos, t. y. jokių pesticidų, jokių trąšų, jokių mielių – viskas natūralu. „Mūsų vynas – tik fermentuotos vynuogių sultys ir nieko kita“, – sako vyninės atstovė.
Tokia tad įvairi Chianti Classico zona, kaip ir jų gamintojai. Vilniuje pristatytą įvairovę netruko sujungti smagus šurmulys (juk italai!) ir, žinoma,
***
Chianti Classico vynai
Chianti Classico –
sąlygiškai jaunas, vaisiškas vynas; pradėti prekiauti juo leidžiama nuo spalio 1
d. kitais metais po derliaus metų. Reikalaujamas alkoholio kiekis – 12 laipsnių.
Chianti Classico riserva – turtingesnis, prakilnesnis vynas, gaminamas iš rinktinių vynuogių, skirtas ilgai laikyti. Brandinamas ne mažiau kaip 24 mėn., iš jų bent 3 mėn. – buteliuose. Alkoholio kiekis – 12,5 laipsnio.
Straipsnis publikuotas VŽ rubrikoje "Savaitgalis" sausio 15
