Staigmena – aptarnavimo mokestis

„Mūsų organizuojamus džiazo koncertus finansuoja rėmėjai, todėl stengiamės,
„Bilietų platintojai, kaip ir renginių organizatoriai, yra kultūros viešinimo mechanizmo dalis. Mes stengiamės, kad kultūrinė programa atliktų ir edukacinę
„Tiesa, iš bilietų platintojų mes gauname reklamos priemonių paketą, didesnę bilietų sklaidą. Bet už tai jam atlyginame mokėdami tam tikrą procentą nuo
Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre (beje, finansuojamame iš šalies biudžeto) aptarnavimo mokestis siekia iki 5 Lt. Čia įsteigta vienintelė „bilietai.lt“ kasa, pasirinkimo pirkti be tarpininko žiūrovas neturi.
„Taikome skirtingus tarifus. Kodėl už kai kuriuos bilietus jis yra 5 Lt, komentuoti negaliu – aš sutarties su platintoju nepasirašinėjau, – teigia
VERSLO TRIBŪNA
Vidmantas Šiugždinis, UAB „SEVEN entertainment“, valdančios bilietų platinimo bendrovę „Tiketa“, vadovas aiškina, jog „aptarnavimo mokestis skirtas padengti kasų tinklo palaikymo ir bilietų pardavimo procesų sąnaudas. Jo dydis priklauso nuo susitarimų su renginių organizatoriais ir svyruoja nuo 0 iki 5 Lt.
Tačiau papildomo mokesčio dydis pirkėjui yra staigmena – reklaminiuose bukletuose skelbiama bilieto kaina prekybos vietose šokteli kaip ant mielių, negana to, didžiosiose sostinės pramogų arenose renginio dieną papildomų išlaidų atsiranda ir už drabužių saugojimą.
VŽ „Savaitgalis“ Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) pasiteiravo – kur yra riba tarp verslo interesų gynimo ir vartotojų teisių
„Visiškai nesvarbu, kas įeina į bilieto kainą – mokestis valytojai, rūbininkei, atlikėjui ar bilietų platintojai. Pirkėjas iš karto turi sužinoti visą ir galutinę bilieto kainą“, – teigia Vitas Ūsas, VVTAT viešųjų ryšių vyriausiasis specialistas.
Skelbiant bilieto kainą informuoti apie „kažkokį aptarnavimo mokestį“, neįvardijant konkrečios sumos, yra vartotojų teisių pažeidimas.
„Tai aiškiai nurodo Civilinis kodeksas. Jame rašoma, kad vartotojui prieš
Tačiau Vitalijus Kuodis, „bilietai.lt“ vadovas, tikina, kad aptarnavimo mokesčio įtraukti į bendrą bilieto kainą yra neįmanoma – jiems taikomas skirtingas teisinis reglamentavimas.
„Mums patiems būtų patogiau papildomą mokestį įtraukti į bendrą bilieto kainą ir taip išvengti pirkėjų pasipiktinimo. Tačiau to padaryti neįmanoma – bilietas yra renginio organizatoriaus prekė, už ją jis moka mokesčius, teisiškai atsako.
Atsisakyti šio mokesčio, pasak p. Kuodžio, taip pat nėra realu. Bilietų
platintojai tik iš renginių organizatorių mokamų komisinių – iki 8% nuo parduotų
bilietų sumos – neišgyventų.
„Bilietų organizatoriai nori mokėti kuo
mažesnius komisinius, todėl dalis mokesčių perkeliama ant pirkėjų pečių. Mes
neišradinėjame dviračio, tai pasaulinė praktika“, – tikina p. Kuodis. Pasak jo,
tęsiantis tokiai praktikai, ateityje aptarnavimo mokestis neišvengiamai augs,
komisiniai mažės.
Renkasi kitą kelią
Rugsėjį Vilniuje atidarytas kino
teatras „Pasaka“ taip pat dirba su bilietų platintoja – UAB „Bilietų pasaulis“.
Aptarnavimo mokesčio jie netaiko, o išlaidas, susijusias su platinimo
paslaugomis, prisiima patys.
„Bilieto kainą – 8–12 Lt – nustatėme prieš pradėdami derybas su bilietų pardavėju, todėl mokestis platintojui bilieto kainai nedaro įtakos. Su partneriu atsiskaitome mokėdami dalį pajamų nuo kiekvieno parduoto bilieto“, – aiškina Greta Akcijonaitė, VšĮ „Kino pasaka“ vadovė.
Pasak Neringos Sinkevičienės, „Bilietų pasaulio“ direktorės, netiesa, kad
aptarnavimo mokestis yra gyvybiškai svarbus bilietų platintojams. Bendrovė jo
netaiko, o finansiniai rezultatai kyla.
„Padėtis gerėja, nes vis daugiau
organizatorių pasiryžta dirbti su mumis, o pranašumu laiko aptarnavimo mokesčio
nebuvimą“, – sako p. Sinkevičienė.
Straipsnis publikuotas "Verslo žiniose" gruodžio 4 d.