2009-12-12 23:01

Staigmena – aptarnavimo mokestis

Renginių organizatoriai piktinasi, jog bilietų platintojai be jokių skrupulų bilietus apkarsto papildomais mokesčiais. Bilietų platintojai dievagojasi taikantys minimalų aptarnavimo tarifą, kitaip neišgyventų. Bet galiausiai nuskriaustas lieka žiūrovas, nes jo teisės yra šiurkščiai pažeidžiamos papildomų mokesčių netikėtumais.

„Mūsų organizuojamus džiazo koncertus finansuoja rėmėjai, todėl stengiamės,

kad bilietų kainos į juos būtų kuo žemesnės – nuo 10 Lt. Tačiau realybė tokia, jog pirkėjams reikia pakloti dar trečdalį sumos už aptarnavimo mokestį“, – piktinasi Judita Bartoševičienė, VšĮ „Vilniaus džiazo klubas“ direktorė. Pasak festivalio „Vilnius Mama Jazz“ ir projekto „Europos Džiazas“ rengėjos, be vadinamojo aptarnavimo mokesčio, kurį sumoka žiūrovas, ji bilietų platintojams moka komisinį mokestį – 6–8% nuo parduotų bilietų sumos.

„Bilietų platintojai, kaip ir renginių organizatoriai, yra kultūros viešinimo mechanizmo dalis. Mes stengiamės, kad kultūrinė programa atliktų ir edukacinę

funkciją – parduodami pigesnius bilietus didiname renginių prieinamumą. O pardavėjai, taikydami didžiulius mokesčius, palieka mūšyje mus vienus“, – sako p. Bartoševičienė. Anot jos, aptarnavimo mokestis yra suprantamas verslo sprendimas – iš teikiamų paslaugų bilietų platintojai turi užsidirbti. Piktina jo dydis – jei papildomų 3 Lt būtų prašoma už 120 Lt vertės bilietą, tokį bilietą įsigyjantis pirkėjas to gal ir nepajustų.

„Tiesa, iš bilietų platintojų mes gauname reklamos priemonių paketą, didesnę bilietų sklaidą. Bet už tai jam atlyginame mokėdami tam tikrą procentą nuo

parduotų bilietų sumos. Atsižvelgdama į tai, siūlyčiau už bilietus iki 50 Lt netaikyti papildomo mokesčio. Ypač jei renginys nekomercinis“, – kalba pašnekovė.

Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre (beje, finansuojamame iš šalies biudžeto) aptarnavimo mokestis siekia iki 5 Lt. Čia įsteigta vienintelė „bilietai.lt“ kasa, pasirinkimo pirkti be tarpininko žiūrovas neturi.

„Taikome skirtingus tarifus. Kodėl už kai kuriuos bilietus jis yra 5 Lt, komentuoti negaliu – aš sutarties su platintoju nepasirašinėjau, – teigia

VERSLO TRIBŪNA

RĖMIMAS
Andrius Žibikas, laikinai einantis teatro vadovo pareigas. – Žinau viena, kad už darbą kartu su platintoju gauname papildomų pajamų už teatro kasos nuomą, reklamos priemonių paketą. Be to, turėdami tik vieną teatro kasą nesugebėtume parduoti tiek bilietų, kiek parduodame dirbdami su tarpininku.“

Vidmantas Šiugždinis, UAB „SEVEN entertainment“, valdančios bilietų platinimo bendrovę „Tiketa“, vadovas aiškina, jog „aptarnavimo mokestis skirtas padengti kasų tinklo palaikymo ir bilietų pardavimo procesų sąnaudas. Jo dydis priklauso nuo susitarimų su renginių organizatoriais ir svyruoja nuo 0 iki 5 Lt.

Standartinis 3 Lt aptarnavimo mokestis taikomas apie 90% renginių ir nekinta jau pusantrų metų“.

Tačiau papildomo mokesčio dydis pirkėjui yra staigmena – reklaminiuose bukletuose skelbiama bilieto kaina prekybos vietose šokteli kaip ant mielių, negana to, didžiosiose sostinės pramogų arenose renginio dieną papildomų išlaidų atsiranda ir už drabužių saugojimą.

VŽ „Savaitgalis“ Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) pasiteiravo – kur yra riba tarp verslo interesų gynimo ir vartotojų teisių

pažeidimo, jei jie iš anksto neinformuojami apie papildomus mokesčius.

„Visiškai nesvarbu, kas įeina į bilieto kainą – mokestis valytojai, rūbininkei, atlikėjui ar bilietų platintojai. Pirkėjas iš karto turi sužinoti visą ir galutinę bilieto kainą“, – teigia Vitas Ūsas, VVTAT viešųjų ryšių vyriausiasis specialistas.

Skelbiant bilieto kainą informuoti apie „kažkokį aptarnavimo mokestį“, neįvardijant konkrečios sumos, yra vartotojų teisių pažeidimas.

„Tai aiškiai nurodo Civilinis kodeksas. Jame rašoma, kad vartotojui prieš

priimant sprendimą įsigyti paslaugą turi būti suteikiama išsami informacija apie galutinę jos kainą“, – sako specialistas.

Tačiau Vitalijus Kuodis, „bilietai.lt“ vadovas, tikina, kad aptarnavimo mokesčio įtraukti į bendrą bilieto kainą yra neįmanoma – jiems taikomas skirtingas teisinis reglamentavimas.

„Mums patiems būtų patogiau papildomą mokestį įtraukti į bendrą bilieto kainą ir taip išvengti pirkėjų pasipiktinimo. Tačiau to padaryti neįmanoma – bilietas yra renginio organizatoriaus prekė, už ją jis moka mokesčius, teisiškai atsako.

O mes – tarpininkai – dirbame pagal kitą įstatymo straipsnį“, – aiškina jis.

Atsisakyti šio mokesčio, pasak p. Kuodžio, taip pat nėra realu. Bilietų platintojai tik iš renginių organizatorių mokamų komisinių – iki 8% nuo parduotų bilietų sumos – neišgyventų.
„Bilietų organizatoriai nori mokėti kuo mažesnius komisinius, todėl dalis mokesčių perkeliama ant pirkėjų pečių. Mes neišradinėjame dviračio, tai pasaulinė praktika“, – tikina p. Kuodis. Pasak jo, tęsiantis tokiai praktikai, ateityje aptarnavimo mokestis neišvengiamai augs, komisiniai mažės.

Renkasi kitą kelią
Rugsėjį Vilniuje atidarytas kino teatras „Pasaka“ taip pat dirba su bilietų platintoja – UAB „Bilietų pasaulis“. Aptarnavimo mokesčio jie netaiko, o išlaidas, susijusias su platinimo paslaugomis, prisiima patys.

„Bilieto kainą – 8–12 Lt – nustatėme prieš pradėdami derybas su bilietų pardavėju, todėl mokestis platintojui bilieto kainai nedaro įtakos. Su partneriu atsiskaitome mokėdami dalį pajamų nuo kiekvieno parduoto bilieto“, – aiškina Greta Akcijonaitė, VšĮ „Kino pasaka“ vadovė.

Pasak Neringos Sinkevičienės, „Bilietų pasaulio“ direktorės, netiesa, kad aptarnavimo mokestis yra gyvybiškai svarbus bilietų platintojams. Bendrovė jo netaiko, o finansiniai rezultatai kyla.
„Padėtis gerėja, nes vis daugiau organizatorių pasiryžta dirbti su mumis, o pranašumu laiko aptarnavimo mokesčio nebuvimą“, – sako p. Sinkevičienė.

Straipsnis publikuotas "Verslo žiniose" gruodžio 4 d.

52795
130817
52791