„MTV Latvija“ pardavimai ženkliai kritę, ypač antroje pernai metų
pusėje. Labai sutrikęs ir klientų atsiskaitymas su kanalu. Kadangi visų trijų
Baltijos šalių MTV kanalų veikla labai glaudžiai susijusi, todėl matome bendrą
sąnaudų eilutę ir Latvijoje problemos daro įtaką ir kitoms šalims“, - teigia
Marius Veselis, „MTV Networks Baltic“ generalinis direktorius.
Pasak jo, vienas sprendimų variantų uždaryti „MTV Latvija“ ir šioje šalyje
retransliuoti „MTV Lietuva“. Pagal šį scenarijų, planuojama iš penkių Latvijoje
dirbančių asmenų, palikti vieną – reklamos pardavėją.
„Pradžioje svarstėme retransliuoti nenaudojant jokių lėšų, net vertimui.
Tačiau po naujų metų radome dar du būdus kaip mažinti sąnaudas ne taip
drastiškai. Galbūt paliekant pusiau latvišką kanalą“, - antrą sąnaudų taupymo
variantą nurodo p. Veselis.
Kol kas jis nedetalizuojamas - konkretus sprendimas bus priimtas kitos
savaitės viduryje.
Latviškų reklamų bendrovė neatsisako. Teigiama, kad net uždarius "MTV
Latvija", reklama būtų įterpiama "MTV Lietuva" ir rodoma Lietuvoje ir
Latvijoje.
Šiandien „MTV Latvija“ vietinių laidų neturi. Sąnaudos mažinamos ir kituose
dviejuose „MTV Networks Baltic“ kanaluose. Pasak p. Veselio, „braukoma per
kiekvieną įmonės išlaidų eilutę“.
Tiesa, jis nurodo, kad „MTV Lietuva“ ir „MTV Eesti“ pardavimų planus
vykdo ir šių kanalų uždaryti neketinama.
"MTV Networks Baltic“ priklauso Izraelio žiniasklaidos bendrovei
„Ananey Communication“. Kanalų transliacijos pradėtos 2006 m.
rugsėjį.
Nuo 2026 m. keisis individualios veiklos iš kriptovaliutų apmokestinimas: ką svarbu žinoti
Nuo 2026 metų įsigaliosiantys Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) pakeitimai lemia, kad vis daugiau gyventojų ieško galimybių minimizuoti mokamus mokesčius, nepažeidžiant Lietuvoje galiojančių mokesčių įstatymų reikalavimų. Tai ypač aktualu gyventojams, vykdantiems individualią veiklą pagal pažymą ir gaunantiems iš šios veiklos ženklias pajamas. Nuo 2026 m. mokestiniu laikotarpiu gautos individualios veiklos pajamos ne tik bus apmokestintos 5 proc. punktais didesniu gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) tarifu (minimalus tarifas didėja nuo 15 iki 20 proc.), tačiau, priklausomai nuo gautų pajamų dydžio, jos bus apmokestintos taikant progresinius pajamų mokesčio tarifus: 25 proc., jeigu metinės pajamos viršys 82 962 Eur, 32 proc. – metinėms pajamoms viršijus 138 270 Eur.
Pasaulinė sporto klubų tradicija, atkeliavusi ir į Lietuvą
Kauno „Žalgiris“ prisijungė prie pasaulinių sporto komandų, išleidusių savo vardo mokėjimo korteles, klubo. „Manchester United“, Madrido „Real“, „Barcelona“, Miuncheno „Bayern“, Bostono „Celtics“ – tai sporto pasaulio vardai, kuriems nereikia papildomo pristatymo. Tai ne tik sporto klubai, bet ir galingi prekių ženklai, kurie savo sirgaliams siūlo daugiau nei tik rungtynes – jie atvėrė duris į finansų pasaulį, pristatydami mokėjimo korteles su klubo atributika.
Jūrinis vėjas Lietuvai – brangi iliuzija, o ne racionalus sprendimas
Lietuva planavo du po 700 MW jūrinio vėjo parkus, tačiau vienas konkursas neįvyko, kitas – įstrigęs. Tai nėra bloga žinia, tai tik ženklas, kad šalis turi iš naujo įvertinti pernelyg optimistines vartojimo prognozes ir suskaičiuoti realią naudą. Be elektros jungties į Vokietiją, jūrinis vėjas būtų brangus ir žalą vartotojams darantis projektas.
„Norfa“ eksperimentas: kokybiškesni, bet brangesni riešutai įrodė – turi savo pirkėją
Suprantama, kad riešutais ir džiovintais vaisiais „Norfa“ prekiauja jau nuo pat pirmos 1997 m. Vilniuje atidarytos parduotuvės. Tačiau per beveik tris dešimtmečius prekyba šiais produktais išgyveno ne vieną evoliuciją, pasakoja Dainius Dundulis, šiandien 160 parduotuvių Lietuvoje valdančios UAB „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas ir gamybos bei logistikos UAB „Rivona“ generalinis direktorius bei vienas iš šio mažmeninio prekybos tinklo kūrėjų ir didysis akcininkas.