Alternatyvi rinka pirmus viščiukus skaičiuos rudeniop
VŽ jau rašė (2007 01 24), kad 11 įmonių gavo sertifikuoto „First North“
„Atėjimu į AVPR mūsų įmonėje domėjosi nuo 5 iki 10 bendrovių“, – sako Daiva Rakauskaitė, „Strata“ vadovė, Finansų analitikų asociacijos prezidentė. Jos teigimu, ši rinka labiau domina jaunas bendroves iš įvairių sektorių, dažniau – paslaugų. Mat tokių bendrovių vadovai ar akcininkai labiau domisi rinkomis ir
Šarūnas Skyrius, investicinio banko GILD partneris, teigia, kad dėl akcijų kotiravimo AVPR su keliomis įmonėmis kalbėjosi dar vasarą, o atėjimą į šią biržą planuoja bent 3 įmonės. Porą klientų turintis minėjo ir Alius Jakubėlis, FMĮ „Orion Securities“ vadovas, tiek pat suskaičiavo ir Dangirutis Janušas, UAB „Verslo konsultacijų spektras“ direktorius.
Neramumai pristabdo
Kaip VŽ rašė (2007 11 16), anksčiau galimybę eiti į AVPR svarstė bendrovė „Baltermos investicijų valdymas“, persitvarkiusi iš UAB į AB „Balterma“.
„Dabartinė padėtis rinkose lemia tai, kad jei bendrovės ir ateis, tai tik rudenį, – sako p. Jakubėlis. – Įmonė turi keletą galimybių: arba dalį akcijų parduoti strateginiam investuotojui, arba finansiniam investuotojui, arba ateiti į biržą. Priklausomai nuo sąlygų, padėties rinkoje, keičiasi bendrovės planai – atrenkamas vienas arba kitas scenarijus. Dabar sunku pasakyti, kuris iš būdų bus pasirinktas „Baltermos“ atveju.“
Anot Tomo Andriuškevičiaus, „SEB Enskilda“ asocijuotojo direktoriaus, esant tokiai padėčiai akcijų rinkose, „neapsiverčia liežuvis kam nors siūlyti
VERSLO TRIBŪNA
„Mes manome, kad bendrovių atėjimas gali užtrukti metus ar pusantrų, – teigia p. Janušas. – Jas reikia reorganizuoti iš UAB į AB, paruošti taip, kad būtų patraukios investuotojams. Bet kokiu atveju ieškome geriausių galimybių įmonėms.“
O p. Rakauskaitė tvirtino, kad iš principo kotiruotis biržoje yra naudinga, bet nauda susijusi su tuo, kiek šioje rinkoje yra pinigų ir besidominčių čia
VŽ pernai balandį organizuotoje konferencijoje apie AVPR p. Skyrius minėjo GILD teorinius skaičiavimus, kad Baltijos šalyse į alternatyvias rinkas galėtų būti investuota apie 1,5 mlrd. Lt. Tai skaičiuodami GILD darė prielaidą, kad Baltijos šalių investiciniai fondai gali investuoti iki 10% (tai sudarytų 500 mln. Lt), o draudimo bendrovės – iki 5% (400 mln. Lt) savo turto į vertybinius popierius, kuriais neprekiaujama reguliuojamose rinkose. Fizinių asmenų galimybės buvo įvertintos 500–550 mln. Lt.