2007-08-20 03:01

Reikia pinigų. Ar tikrai?

Reikia pinigų, pinigų yra! Kažkur labai girdėti žodžiai, kurie pakankamai ilgai sukosi televizijos reklamų klipuose ir spaudoje, o šiandien atgimė kiek kitu pavidalu. Taip reklamavosi bankas "Sekundė".

"Greičiausia paskola be užstato", "Greitai ir paprastai" - tai šūkiai,

kuriais šiuo metu viliojami žmonės, kad pasiskolintų pinigų. Akcentuojant greitumą ir paprastumą, nutylimos palūkanos ir kredito kaina, kuri yra tikrai nemaža. Nuo garsiosios "Sekundės" naujuosius kredito suteikėjus skiria tai, kad jie patys iš žmonių nesiskolina, o tik suteikinėja kreditus.

Nežinau, ar tikrai yra didelis džiaugsmas, kai gali per tris ar penkias minutes gauti kreditą, kurio metinės palūkanos yra nuo 150% iki vos ne 500%, jei skoliniesi trumpiausiam laikotarpiui (skaičiuota pagal "credit24" sąlygas).

Kai pasiskolini tikriausiai smagu, bet kai reikia grąžinti, tada jau visai kitas reikalas. Dabartiniai greiti skolintojai nuo "Sekundės" skiriasi tuo, kad bent jau nesiskolina iš privačių asmenų, o savo paskoloms naudoja lėšas, skolintas iš bankų. Jei juos ištiks krizė, tai bent jau žmonių indėlių jie nenusineš su savimi.

Man sunkiai suprantamas yra šių kredito įstaigų populiarumas ir priežastis, kodėl žmonės naudojasi greito skolinimosi paslaugomis už tokias dideles palūkanas. Sugebėjau sugalvoti tik vieną atvejį, kai pats ryžčiausi tai

daryti - sėdi sau su kompanija ir gerai leidi laiką, kai staiga pritrūko pinigų, paskambinai, pasiskolinai ir toliau sau linksminiesi. Kai išsipagiriosi, tada skaudės galvą, tačiau ne dėl palūkanų, nes jų mokėjimas ir paskolos grąžinimas bus tik po poros savaičių ar net mėnesio, todėl kurį laiką bus ramu.

SMS galima pasiskolinti iki 1.500 Lt, tačiau tai kaip tik tokia suma, kurią gali gauti banke kaip kredito kortelės limitą beveik kiekvienas dirbantis žmogus. Keista, kodėl žmonės tuo nesinaudoja, nes tai daug paprasčiau - pinigus gali pasiimti kada tik nori, atiduoti taip pat gali laisvai, kada turi pinigų.

VERSLO TRIBŪNA

RĖMIMAS

Inovacijų agentūros Proveržio departamento vadovas Martynas Survilas.

Žiniasklaida plečia kovą su melagienomis visos Europos mastu: „Delfi“ projektams skirta parama

Dezinformacija ir propaganda gali iškreipti gyventojų realybės suvokimą, mažinti pasitikėjimą institucijomis ir paveikti svarbius sprendimus. Kovai su ja neužtenka vien žiniasklaidos pastangų – reikia ir duomenimis bei technologijomis paremtų sprendimų. Juos Lietuvoje dar aktyviau kurs naujienų portalas „Delfi“, kuriam pavyko sėkmingai pateikti paraišką ir gauti Europos Komisijos programos „Skaitmeninė Europa“ finansavimą. Lietuvoje šią programą koordinuoja Inovacijų agentūra.

Lietuviški kavos skrudintojai „Huracan Coffee“ pelnė prestižinį „Global Coffee Awards“ apdovanojimą

„Huracan Coffee“, bendrovė, prisistatanti kavos skrudinimo manufaktūra, šiemet pelnė tokio masto įvertinimą, kad, mėgindami juo pasidžiaugti, tinkamų žodžių ieško net patys „Huracan“ įkūrėjai. Tai – bronzos medalis pasauliniame kavos skrudintojų meistrystės konkurse „Global Coffee Awards“ (GCA), juodos filtrinės kavos kategorijoje. Taigi, mūsiškiai „Huracan“ – tretieji visoje Europoje pagal šios kavos kokybę.

Arvydas Jacikevičius, „Artea Baltijos fondo“ valdytojas.

Baltijos akcijų rinkos paradoksas – patraukli, bet investuotojai dvejoja

Baltijos šalių akcijų rinka šiuo metu – pakankamai patraukli, tačiau vis dar vertinama atsargiai. Teigiami pokyčiai akivaizdūs: nuo 2021 m. Baltijos rinkoje buvo stebimas nuoseklus akcijų apyvartos mažėjimas, o šiemet akcijų apyvarta ir sandorių skaičius pradėjo augti. Į regioną palaipsniui grįžta užsienio investuotojai. Kokias galimybes investuotojams dabar atveria mūsų „namų rinka“?

„Norfos“ darbuotojų tikslas – pasiūlyti pirkėjams įsigyti visko, ko reikia šventiniam stalui, kad šeimininkės su mažiausiais rūpesčiais galėtų nudžiuginti ir namiškius, ir svečius.

„Norfos“ parduotuvėse – pilnas šventinio stalo patiekalų asortimentas

Kalėdinis asortimentas parduotuvėse „Norfa“ paveikia net bulves. Šio prekybos tinklo pirkėjau jau įprato, kad šventiniam stalui gali įsigyti mažų bulvyčių, kurias „Norfa“ atsigabena iš Italijos. Išmanių šeimininkių rankose šios bulvytės tampa ne tik daugelio karštų patiekalų garnyru, bet ir papuošimu. Šventiniam stalui taip pat pasiūlytas žymiai gausesnis žuvies, mėsos ir jų gaminių, o taip pat kulinarijos patiekalų asortimentas.

Palūkanos už kredito likutį taip pat yra "protingos", nors ir gerokai didesnės už vartojamąsias ar kitas paskolas. Jos gali būtų nuo 11% iki 15%. Papildomai kainuoja ir kortelės gamyba. Tiesa, reikia užeiti į banką, užpildyti dokumentus ir laukti, kol gausi plastikinę kortelę. Normaliu atveju, tai nėra jokia problema, tačiau jei pinigų "reikia tikrai greitai", tada jau gali norėtis ir pasirinkti paprastesnį, nors ir gerokai brangesnį kelią.

Greitųjų kreditų paslauga į rinką pristatyta pakankamai trankiai ir greitai -spaudos konferencijos, reklamos televizijoje. Yra

pakankamai platus tinklas, kur gali pasiskolinti pinigus. Matosi, kad rinkodarą žmonės išmano neblogai. Tuo metu, kai reiktų griežtinti paskolų išdavimo sąlygas, siekiant bent kiek apriboti vidaus vartojimą ir jo genamą infliaciją, jas palengviname ir giliname problemas tiems žmonėms, kuriems pinigų nėra per daug.

Kol kas neaišku, kiek populiari bus ši paslauga, tačiau tikiuosi, kad neįprasime ja per daug mėgautis, nes tikrai galima pasiskolinti pigiau. Greičiau bei paprasčiau tikriausiai ne. Tačiau pagalvokime, ar verta mokėti tokias

palūkanas už trumpalaikius kreditus. Man atrodo, kad ne, tačiau rinka yra laisva ir joje gali bei turi būtų paslaugos, kurias žmonės perka. Perkantieji turėtų žinoti, pirkinio kainą bei alternatyvas, o toliau jau jų pasirinkimo laisvė, kaip skolintis pinigus ir juos atidavinėti. Nesinorėtų tik, kad žmonės susiviliotų greitais pinigais ir juos panaudotų trumpalaikio malonumo ar naudos tikslais, nes vėliau gali tekti ilgokai paplušėti, kol jie tuos pinigus atidirbs.

Šiuo metu pasaulyje paskolų išdavimas griežtinamas, nes

sunkiai sekasi JAV būsto paskolų sektoriui, o jis paskui save tempia ir investuotojus, kurie investavo į "būsto alternatyvaus investavimo fondus" (mortgage hedge funds).

Europos centrinis bankas skolina milijardus eurų, kad padėtų bankams išlaikyti likvidumą. Veiksmų ėmėsi ir JAV federalinių rezervų sistema (Fed), norėdama suvaldyti vis gilėjančią krizę. Temos tarsi ir atskiros - viena apie ilgalaikį, kita apie trumpalaikį skolinimą, tačiau jos abi remiasi rizikos įvertinimu ir apsisprendimu, kiek jos prisiimti.

JAV buvo labai lengva pasiskolinti būsto įsigijimui, su įvairiais paskolos mokėjimo bei netgi palūkanų mokėjimo atidėjimais metams ar dvejiems. Smagus gyvenimas - būstą turi, tavo paskola auga, mokėti nieko nereikia. Vieną dieną atidėjimo laikas baigiasi ir reikia jas mokėti, tada pasirodo, kad jos išaugo kokiais dviem procentiniais punktais nuo to, kas buvo, kai buvo imama paskola. Staiga gyvenimas pasidaro nebe toks gražus ir žmonės pamato, kad nebegali susimokėti sąskaitų. Jei tokių vienas kitas, tai dar nieko, tačiau tapus masiniam reiškiniui, tai jau kenkia visai ekonomikai.

Taip ir šie greiti skolintojai - kol jie nėra labai populiarūs, tol viskas tvarkoje. Na, susimokės vienas kitas žmogus tas dideles palūkanas, tačiau dėl to nei jie, nei kiti žmonės nebankrutuos, nes sumos sąlyginai nedidelės. Visai kitas vaizdas būtų, jei šis reiškinys masiškai išplistų ir problemų kiltų didesniam žmonių ratui - tada jau būtų smagu visiems.

Skolintis galime, tačiau darykime tai protingai ir būtinai turėkime galvoje, kad vieną dieną pinigus reikės atiduoti, todėl verta paskaičiuoti ir jų kainą ir gal net kiek pavargti, kol gausi ne tokį greitą,

tačiau gerokai pigesnį kreditą. Apsisprendimas yra kiekvieno iš mūsų teisė, galime pasirinkti, ko mums labiausiai reikia ir pasinaudoti teikiama paslauga. Svarbu, kad sprendimus priimtume žinodami, ką nusprendėme, kokios buvo alternatyvos ir kokia mūsų įsipareigojimų kaina, tada galima mokėti tiek kiek reikia, nes sprendimas buvo pamatuotas ir gerai apgalvotas.

Komentarai