2007-07-13 03:01

Panevėžio Ekrano laidotuvių proga

Liepos 13 d. bus organizuotas bankrutavusio Panevėžio "Ekrano" aukcionas. Lietuvos elektronikos milžinas mirė, palikdamas 299 milijonus litų skolų. Įdomiausias klausimas šioje istorijoje yra, ar toks likimas buvo neišvengiamas? Pradėkime nuo ekonomikos, po to pereikime prie to, ką darė lietuviai, kad išsigelbėtų, ir užbaikime teisiniu situacijos vertinimu.

"Ekranas" neišlaikė konkurencijos Europos rinkoje su kineskopais,

gaminamais Turkijoje iš detalių, atvežtų iš Pietryčių Azijos. Tokioms šalims kaip Kinija, Korėja, Malaizija ir Tailandas Europos Sąjunga taiko 11-20,5 procentų dydžio muitus tam, kad pakiltų šių šalių kineskopų kaina ir būtų apsaugota vietinė rinka.

Tačiau ši muitų sistema turi spragą - Pietryčių Azijos įmonės įveža į Turkiją kineskopų detales, ten prekė surenkama ir be muitų, kadangi su Turkija yra pasirašyta Asociacijos sutartis, eksportuojama į ES kaip turkiška. Kadangi šie kineskopai pigesni, jie stumia "Ekraną" į kapą. Kasmet

Europos rinkoje parduodama apie 42 mln. televizorių, iš kurių iki 30 mln. pagaminama Turkijoje.

Jausdama gresiantį bankrotą, Panevėžio "Ekrano" vadovybė kreipėsi pagalbos į lietuvius europarlamentarus, Europos Komisiją ir mūsų Vyriausybę.

Vieni Lietuvos europarlamentarai nutarė apsiriboti beprasmiškais pasisakymais, kuriais tik parodė, kad nesupranta žodžio "dempingas" bei kaip funkcionuoja ES institucijos, o kiti iš viso pasislėpė po stalu. 2006 m. liepą Europos Komisija padarė išvadą, kad "Ekranas" bankrutavo ne

dėl dempingo iš Pietryčių Azijos, o dėlto, kad jo kineskopų rinkos dalis atiteko skystųjų kristalų ekranams. Kitaip tariant, dėl labiau pažengusios technologijos skverbimosi į rinką. Tačiau pastebėtina, kad, pirma, pagal Europos ekranų pramonės asociacijos duomenis senoji technologija tebeužima virš 50 proc. ES rinkos ir 80-90 proc. pasaulio rinkos. Antra, net jeigu senųjų kineskopų rinkos dalis mažėja - ji mažėja ne Pietryčių Azijos, o "Ekrano" sąskaita, kadangi jo prekė brangesnė.

Komisijos sprendimas kritikuotinas ir kitais aspektais. Buvo

VERSLO TRIBŪNA

RĖMIMAS

„CityShift 2025“ į Vilnių sutrauks Europos vizionierius: nauja NT era, miestai be CO₂ ir „nuhakinti“ pastatai

Ką daryti, kai tavo pastatus „nuhackina“? Kaip dirbtinis intelektas keičia NT rinką? Kokias proptech technologijas diegiasi didžiausios Europos ir Lietuvos NT įmonės? Ir ką bendro turi Vilnius su Kopenhaga – miestu, siekiančiu tapti pirmąja sostine pasaulyje be CO₂?

Ieškote, kur investuoti? Rinkitės „druskius“

Druskininkų pradinių klasių mokytojas sukūrė klasės valiutą, kuri vaikams padeda suprasti pinigų vertę, o verslui – primena, kad didžiausia investicija visada yra į žmogų.

„Norfos“ pirkėjas vandenį, kaip ir sultis, gali rinktis iš 20 skirtingų prekės ženklų, o vaisvandenių asortimente – daugiau kaip 40 prekės ženklų.

Asortimentą „Norfos“ gėrimų lentynose formuoja ir sportuojantis bei sveikata besirūpinantis pirkėjas

Gaiviųjų gėrimų asortimento „Norfos“ parduotuvių tinkle formavimui daugiausia įtakos turi pirkėjai – paklausos sulaukiantys produktai lieka lentynose, o mažiausiai dominantys pirkėjus keičiami naujienomis. Taip pat didelės įtakos asortimento pokyčiams turi rinkos tendencijos: atsirandantys madingi gėrimų skoniai, pvz., mango, arbūzų, aviečių, ar sveikesnio gyvenimo būdo tendencijos – vengti saldžių, rinktis gėrimus be cukraus, praturtintus vitaminais ir kitomis organizmui naudingomis medžiagomis.

UAB „Cube REM“ vystomas daugiabučių kompleksas „Baltų Avenue“ Kaune. Bendrovės nuotr.

Sutelktinis finansavimas – ne tik smulkiam verslui: „Nordstreet“ dirba su patyrusiais NT rinkos žaidėjais

Dar visai neseniai sutelktinis finansavimas Lietuvoje daugeliui asocijavosi su nišiniu sprendimu, buvo siejamas su mažesnio masto vystytojais – tais, kurie neturi pakankamai kapitalo ar prieigos prie tradicinių finansavimo formų. Tačiau šiandien ši paradigma sparčiai keičiasi: vis daugiau sėkmingų ir patyrusių vystytojų renkasi alternatyvius finansavimo šaltinius ne dėl būtinybės, o dėl efektyvumo, greičio ir lankstumo.

neteisingai suprastas žodis "dempingas". Dempingas - tai prekių teikimas kaina, žemesne negu savikaina, siekiant išstumti iš rinkos konkurentą. Pigesnių kineskopų detalių vežimas iš Pietryčių Azijos į Turkiją ir po to surinktų kineskopų eksportas be muitų iš Turkijos į ES - tai anaiptol ne dempingas, o Asociacijos sutarties pažeidimas. Kitaip tariant, Komisija "ne ten" ieškojo, o lietuviai europarlamentarai dėl savo drovumo ir žemos kompetencijos ją klaidino.

Šiuo pagrindu atitinkamą Europos Komisijos sprendimą galima buvo apskųsti teismui.

Tokiu eksportu Turkija pažeidė Asociacijos sutarties 10 str. 2 d. 2 p., Papildomo protokolo 3 str. 1 d., Asociacijos Tarybos sprendimą Nr. 2/72, o taip pat ir pačios Turkijos Vyriausybės Dekreto Nr. 94/5168 1 straipsnį, kadangi šie teisės aktai, numato, kad, jeigu į turkiško kineskopo sudėtį įeina detalės iš Pietryčių Azijos, gamintojas turi sumokėti papildomą kompensacinį mokestį (pranc.: "prél?vement compensateur"). Tokiu būdu, šių kineskopų kaina turėjo tapti dar aukštesne nei "Ekrano", kas leistų Lietuvos gamintojui sėkmingai išsilaikyti rinkoje. Šioje situacijoje mūsų šalies Vyriausybė

privalėjo apskųsti tokią neteisėtą praktiką Asociacijos Tarybai, o, esant reikalui, ir Europos teisingumo teismui.

Kadangi Vyriausybė nesiėmė jokių konkrečių ir, kas labai svarbu, protingų veiksmų, kad apgintų "Ekraną" nuo bankroto, ji pati pažeidė Asociacijos sutartį. ES Pirmos instancijos tribunolo nutarimo Kaufring, Nr. T-186/97 punktuose 257, 259 ir 268-270 aiškiai rašoma, kad pareiga stengtis (pranc.: "obligation de diligence") reikalauja imtis visų įmanomų veiksmų, kad būtų sustabdytas Asociacijos sutarties pažeidimas, net tuo atveju, jeigu "Ekranas" to neprašo.

Pagal Tribunolo išaiškinimą, pareigą stengtis nustatė Asociacijos sutarties 23, 24 ir 25 straipsniai.

Komentarai