2013-01-08 01:01

TVF pagalba – katalizatorius ar našta

Kas daugiau laimėjo ropšdamosi iš krizės – Latvija, į pagalbą pasitelkusi Tarptautinį valiutos fondą (TVF), ar Lietuva, atsisakiusi šio fondo globos, tačiau užsikrovusi brangių paskolų naštą? Ko gero, atsakymas išaiškės tik ilgalaikėje perspektyvoje, tačiau dabar, latviams sėkmingai įveikus nelengvus iššūkius, VŽ mėgina apžvelgti dviejų šalių patirtį kopiant iš krizės. Visus pliusus ir minusus turėtų įvertinti ekonomistai, akademinė visuomenė. Aišku viena – bet kokia krizė ugdo mūsų gebėjimus.

Robertas Dargis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas, praėjusių metų pabaigoje teigė, kad Lietuva dabar jau turėtų vytis ne Estiją, bet Latviją. Pasak jo, šiai šaliai padėjo tai, kad ji ėmėsi reikiamų reformų ir tam skolinosi iš TVF, o lietuviai viską darė patys, per krizę už skolintus pinigus atseikėdami triskart brangiau, nei mokėjo kaimynai. Pono Dargio žodžius patvirtina ir skaičiai: pvz., 2009 m. birželį Lietuvos išplatinta 500 mln. EUR euroobligacijų emisija valstybei kainuos 9,5%, o Latvijai suteikta TVF paskola – 2,23% metinių palūkanų. Tad latviai už 600 mln. EUR per metus turi mokėti 13,8 mln. EUR palūkanų, o Lietuva už 500 mln. EUR paskolą – 46,8 mln. EUR.

Kai kaimyninė šalis krizei prasidėjus paprašė TVF paskolos, dėl šio kelio būta svarstymų ir Lietuvoje. Tačiau tuomet pasipylė perspėjimų, esą TVF reikalavimai bus kur kas drastiškesni už tuometinės Andriaus Kubiliaus Vyriausybės pradėtą diržų veržimo akciją. Tiesa, kaip paaiškėjo vėliau, Latvija pasinaudojo individualizuota TVF programa, ji reikalavo didinti mokesčius ir mažinti išmokas (dažniausiai socialines). Kitaip tariant, kaimynai buvo priversti padaryti tą patį, ką ir be TVF botago padarė Lietuva – skirtumas tas, kad mūsų šalis už tą patį sumokėjo gerokai brangiau.
Tik užsiminus apie galimybę skolintis iš TVF, iš aukščiausios valdžios tribūnos atskriejo įspėjimas – jei Vyriausybė kreipsis į šį fondą, ji įrodys savo impotenciją. Aišku, pelnyti tokio titulo nepanūdo niekas, juolab kad p. Kubilius jau svajojo savo vadovaujamos Vyriausybės darbus regėti būsimų ekonomikos vadovėlių puslapiuose.

Ar Lietuvos ambicijos iš krizės išlipti savarankiškai vertos didelės pagarbos? Statistika gali viską įvertinti objektyviai. Priėmę TVF sąlygas ir reikalavimus latviai realiai sumažino valstybės išlaidas, o Lietuvoje visa krizės našta užgulė verslo pečius. Ūkio nuosmukis Latvijoje buvo didesnis, bet jis labiau krito ant valdžios sektoriaus pečių, pas mus iš esmės labiau buvo apkarpytas privatus verslas. Dar galime „didžiuotis“... išsaugota biurokratija.

Diržų veržimosi periodą valstybės baigė ant skirtingų laiptelių – latviai su didesnėmis algomis, pensijomis, mažesniu fiskalinio deficito rodikliu, Lietuva teturi didesnį poreikį skolintis ateityje. Latvijai pradėjus bendradarbiauti su TVF, daugelis ekonomistų aiškino, kad latviai sutepė savo kredito istoriją. Tačiau praėjusių metų pabaigos įvykiai rodo ką kita: gruodį Latvija tarptautinėse rinkose JAV doleriais 7 m. pasiskolino už 2,889% palūkanas – pigiausiai, kiek šalis yra skolinusis tarptautinėse rinkose. Kaimyninė valstybė atsikratė TVF priežiūros.

Daugelis Lietuvos ekonomistų krizės metais aiškino, kad Lietuva priėmė tinkamą sprendimą, nepuolusi sėstis į TVF vežimą. Nerijus Mačiulis, AB „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas, aiškina, kad su TVF pagalba Lietuva būtų sutaupiusi tik trumpuoju periodu. Jis pabrėžia, kad Latvijos sprendimų ir jos dabartinės padėties išaukštinimas yra nepagrįsta lietuvių saviplaka. Belieka laukti ilgojo laikotarpio rezultatų.