Turėk galvą, turėsi ir duonos

Herkaus Milaševičiaus nuotr. „Moksle kaip ir madoj. Kas nors sušvilpė – „Naujovė!“, kiti pamatė ir lekia paskui. Mums versle svarbu laiku tą švilptelėjimą išgirsti“, – sako Kęstutis Jasiūnas, UAB "Ekspla" generalinis direktorius.
Ponas Kęstutis vadovaujasi principu, jog blogų žmonių nėra – yra žmonių, esančių ne savo vietose.
Asmeninio archyvo nuotr. Pasivaikščiojimas Altajaus kalnuose – p. Kęstučio sūnūs Rokas ir Petras Su žmona Vitalija – Didžiajame Kanjone (JAV)
Visa šeima Slovėnijoj įkopė į aukščiausią šalies kalną „Istorija prasidėjo septintajame dešimtmetyje, kai keli jaunuoliai išvyko į Maskvą studijuoti lazerinių technologijų. Jie parsivežė idėjų, kurios ilgainiui prigijo šalies mokslo įstaigose – neseniai paminėjome pirmojo lazerio blyksnio Lietuvoje 40-metį. Kitas lazerinių technologijų istorijos etapas prasidėjo 1983 m., kai prie Fizikos instituto buvo įsteigta bandomoji lazerinės technikos gamykla EKSMA. Čia atsirado pirmosios lazerių verslo užuomazgos. Tiesa, koks ten buvo verslas tarybiniais laikais“, – nuosekliai pasakoja p. Kęstutis. 1987 m. pirmasis lietuviškas lazeris buvo pristatytas tarptautinėje lazerių parodoje Miunchene. Prieš tai bandomojoje gamykloje buvo suburta jaunų fizikų grupelė, kuriai patikėta užduotis – sukurti komercinį produktą. Štai tas "produktas" Miunchene tuomet sulaukė pasisekimo ir buvo parduotas. „Toliau – skausmingoji istorijos dalis. Griuvo Sovietų Sąjunga, keitėsi sistemos, žmonių gyvenimai. Vieni mokslininkai atsidūrė Gariūnuose, kitiems pavyko išvažiuoti į užsienį, tretieji savarankiškai bandė dirbti toliau. 1992-aisiais aštuoni EKSMA'os lazerių inžinieriai sugalvojo lazerius gamintis patys“, – prisimena pašnekovas. Iš gamyklos tuomet „pribyrėjo“ nemažai smukesnių įmonių, kai kurios iš jų išaugo į Lietuvoje šiandien žinomas bendroves.
Kalėdinė dovana
„Gerai, kad tada nieko nesupratome apie verslą. Jeigu būtume turėję dabartinę patirtį, kažin ar išdrįstume vėl viską pradėti nuo pradžių, nelengva ji buvo. Turėjome kelis nedidelius užsakymus, buvo likę senų klientų Berlyne, Budapešte, Rusijoje. Bet visada gyvenime taip būna: jei ką nors darai – tai ir pavyksta“, – sako p. Kęstutis. „Pasauliniame lazerių šou“, taip p. Jasiūnas vadina kas dveji metai vykstančią parodą Miunchene, su kolegomis jis dalyvavo ne kartą. Sykį jų gaminiu susidomėjo japonai. „Gal mūsų blizgančios akys jiems patiko, ar dar kas nors, nes tas produktas nebuvo tobulas. Tačiau, kad ir kaip būtų, japonai prieš pat Kalėdas mums pateikė pirmąjį stambų užsakymą. Ši japoniška dovana mus ir "ištempė". Tokia trumpa sėkmės istorija. 1995 m. sulaukėme klientų iš JAV, Europos šalių“, – kalba bendrovės direktorius. Dabar 95% "Ekspla" produkcijos eksportuojama. Tik Afrikos žemynas dar neužkariautas – ten lietuviškų lazerių aptiksi tik Egipte. „Lazerių, kaip ir automobilių, yra begalės rūšių. Taip jau susiklostė, kad didžioji dalis mūsų produkcijos skirta mokslinėms laboratorijoms, tyrimams jos užsisako vienokių ar kitokių prietaisų. O Lietuvoje tiesiog neturime kam parduoti savo gaminių. Čia tėra 3–5 laboratorijos, kurios tik pernai, gavusios ES struktūrinių fondų paramą, galėjo sau leisti ką nors įsigyti. Todėl mūsų tikslas ir buvo išeiti į pasaulinę rinką – kitų valstybių didžiąsias laboratorijas“, – dėsto p. Kęstutis.
Kuoliukas įkaltas
„Turime sukūrę tam tikrų sprendimų, modulių rinkinį – kaip lego kaladėlių, – paprašytas papasakoti apie verslo virtuvę aiškina p. Jasiūnas. – Įvairias jų kombinacijas siūlome įsigyti mokslinėms laboratorijoms. Jie pasižiūri, pagalvoja ir sako – gerai, bet mums dar reikia, kad ant šono kaspinėlis būtų. Jei "pageidaujamo kaspinėlio" neturime, jį sukuriame ir priklijuojame ant šono. Jei užsakovai pageidauja dar ko nors – bandome, kuriame, ieškome. Nesame gamykla, štampuojanti serijinius daiktus.“ "Ekspla" užima apie 3% pasaulinės moksliniams tyrimams skirtų lazerių rinkos, o pikosekundinių lazerių segmente – daugiau nei 50% pasaulinės rinkos. „Lazerinių technologijų rinka yra labai segmentuota. Kiekvienas stengiasi atrasti savo vietą, o kai pavyksta, nuosekliai pasirinktoje srityje ir dirba – turėdamas kelis konkurentus. Įsiterpti naujam žaidėjui sunku: reikia daug investuoti į mokslinius tyrimus, technologijas, pinigai grįžta negreitai, rizika didelė. Savo segmente esame vieni iš lyderių. Didelės konkurencijos nėra – ne todėl, kad kiti negalėtų padaryti, o dėl to, kad ten jau įkalėme savo kuoliuką, ir kitiems tiesiog neapsimoka plėšytis, kišti pinigų, rizikuoti“, – aiškina įmonės vadovas.
Mokslo šaknys
Pasak pašnekovo, be kuriamų technologinių naujovių įmonei išsilaikyti būtų sunku, todėl nuolat stengiasi sukurti ką nors naujo ir tobulesnio. Kartu su JAV Mičigano universiteto mokslininkais prieš metus buvo pradėti kurti naujos kartos lazeriai. „Visko pats nesukursi, be to, reikia išmanyti naujas technologijas, kurios nėra pigios. Ieškojome partnerių. Mičigane susiklostė mums palanki situacija – vienas iš ten gyvenančių lazerių specialistų yra lietuvis. Pavyko jį įkalbėti, kad patriotinių ar dar aukštesnių tikslų vedamas jis prisidėtų prie naujos technologijos atėjimo į Lietuvą“, – šypsosi p. Kęstutis. Pasak jo, prieš kuriant bet kokią technologiją, kurią galima būtų pritaikyti praktiškai, reikia atlikti taikomuosius mokslinius tyrimus. "Ekspla" finansuoja tokios mokslinės laboratorijos kūrimą Fizikos institute – už bendrovės lėšas Mičigane dabar dirba vienas Instituto mokslininkų: įmonė perka tyrimams reikalingą įrangą, ją mokslininkas grįždamas parsiveš į Lietuvą. „Įmonei kurti laboratoriją – rizikinga. Kol nėra aišku, ar nauja mokslo šaka duos naudos, ją turi plėtoti mokslinės institucijos. Juk nepavykus naujosios technologijos pritaikyti verslui, turėtume didelių nuostolių. O mokslininkams ir neigiamas rezultatas yra rezultatas. Be to, verslas turi daryti verslą“, – dalykiškai dėsto p. Jasiūnas. Pono Kęstučio vadovaujama įmonė prisideda ir prie Lietuvos mokslo institucijų vykdomų projektų. Čia jie mažesni nei užsienio šalyse – ir mokslinių laboratorijų nedaug, ir specialistų mažiau, be to, dalis jų dirba užsienyje – "per maža kritinė masė, kad būtų sukurtos kardinaliai naujos technologijos".
„Protų nutekėjimas iš Lietuvos nėra toks tragiškas kaip kalbama. Iš esmės tai geras dalykas – žmonės išvažiuoja, pamato, sužino, praplečia akiratį. Problema yra ne nutekėjimas, o tų protų grįžimas. Šis procesas sunkiai, bet taip pat vyksta – padirbėję svetur, mokslininkai grįžta. Specialistai jau mato galimybių savo veiklai ir Lietuvoje, ne vien svetur, kaip anksčiau. O jaunimui padirbėti užsienyje – sveika“, – svarsto p. Kęstutis. "Ekspla" bendradarbiauja su Fizikos institutu. Pasak pašnekovo, įmonę galima vadinti „išeive“ iš instituto, nes pusė jos specialistų, kaip ir jis pats, yra buvę Fizikos instituto mokslininkai. Be to, įmonė įsikūrusi instituto kaimynystėje.
„Ryšys nenutrūksta, mes bendraujame, vykdome bendrus projektus su mokslininkais“, – sako jis. Ponas Kęstutis buvo vienas iš tų jaunųjų mokslininkų, kūrusių pirmąjį komercinį lietuvišką lazerį. Studijuodamas Vilniaus universitete dirbo Fizikos fakulteto Puslaidininkių katedros laboratorijoje. Diplominį darbą rašė Fizikos institute, pabaigęs studijas jame liko dirbti moksliniu bendradarbiu. „Paskui vedžiau. Mokslinio bendradarbio alga ir tuomet buvo nedidelė, o įsteigtoje gamykloje EKSMA kaip inžinieriui man pasiūlė didesnį atlyginimą. Kol dirbau institute, tyrimams prietaisus gamindavomės patys – sovietmečiu laboratorijos pinigų gaudavo mažai, be to, nebuvo ir kur įrangos pirkti, juk amerikiečiai savo prietaisų sovietams parduoti nenorėjo. Kai išmokome jų pasigaminti sau, kilo mintis – kodėl nesukonstravus jų ir kitiems. Taip atsidūriau gamykloje, vėliau kūrėme savo įmonę. Galiausiai pamačiau, kad organizacinis, vadovaujamasis darbas man sekasi geriau“, – pasakoja „VŽ Savaitgalio“ pašnekovas. Jis sako fiziką pamilęs mokykloje – turėjo gerą fizikos mokytoją, mokėsi sustiprintos matematikos ir fizikos klasėje. Pono Kęstučio vyriausioji dukra Simona iki 10 klasės dalyvaudavo matematikos ir fizikos olimpiadose. Vėliau pareiškė, kad tikslieji mokslai ją „užkniso“, ir studijuoja socialinę antropologiją. „Sūnus abiturientas, tad dar nežino, kuo bus – fiziku ar muzikantu, – sako p. Kęstutis, paklaustas, ar neskatina vaikų eiti mokslininko keliu. – Stūmimas nėra gerai. Tiesioginio mechaninio poveikio nedarau. Sakykim, veikiu netiesiogiai – jie mato, ką darau, kaip man sekasi. Ar mano pavyzdys padės – pamatysim. Geriau, kad savo vietą gyvenime atrastų patys.“