D. Dundulis: kai nenaudoji, nereikia skaičiuoti, kiek gali sutaupyti

Pasak jo, nei vienas kraštutinumas, kaip taisyklė, nebūna naudingas, o dažnai – ir kenksmingas: „Peržengiant tam tikras ribas siekiant tvarumo, pastangos gali atvesti iki milžiniško netvarumo.“

Maisto prekių nurašymas – 2,3 karto mažesnis nei skelbiasi konkurentai

„Mane džiugina, kad, palyginti su kitais šalies didžiaisiais mažmeninė prekybos tinklais, maisto prekių nurašymas „Norfos“ tinkle labai mažas – sudaro apie 0,6%. Pavyzdžiui, „Rimi“ prekybos tinklas savo tinklapyje š. m. sausio pradžioje informuoja: „2024 metais „Rimi Baltic“ pasiekė reikšmingą tvarumo rezultatą – maisto švaistymas parduotuvėse sumažintas iki istoriškai žemiausio lygio – 1,39 proc.“. Toks konkurento istoriškai žemiausias rezultatas mūsų kasdienei praktikai nusileidžia net 2,3 karto“, – skaičiuoja „Norfos“ vadovas.

Anot jo, net jei prie švaistymo bus pridėti vis dar pasitaikantys nuostoliai dėl vagysčių, ši dalis „Norfos“ tinklo parduotuvėse išaugtų vos iki 1,02%. Beje, naujausiais skelbiamais Eurostato duomenimis (2023 m.) Europos Sąjungos šalyse maisto švaistymo nuostoliai mažmeninėje prekyboje vidutiniškai sudaro beveik 8%. O daugiausiai maisto, 2023 m. Eurostato duomenimis, iššvaistė ES piliečiai – net 53% iš 130 kg, kuris vidutiniškai teko vienam bendrijos gyventojui.

„Akivaizdu, kad „Norfa“ šioje srityje yra pasiekusi solidžių rezultatų. Beje, būtina akcentuoti, kad ir tie minėti 0,6% maisto produktų, kurie nurašomi utilizuoti – dažniausia vaisiai ir daržovės, jau daugybę metų nėra išmetami į šiukšlyną. Iš tiesų, visi sugedę ir maistui ar gyvulių šėrimui netinkami produktai atiduodami perdirbti į biodujų gamyklas, kompostui gaminti, o visos pakuotės rūšiuojamos ir priduodamos perdirbėjams, – tvirtina „Norfos“ vadovas. – Besibaigiančio galiojimo maisto produktus aukojame beveik dviem dešimtim organizacijų įvairiuose šalies miestuose, kurios teikia pagalbą mažiau pasiturintiems žmonėms.“

D. Dundulis skaičiuoja, kad, prieš pora metų šviežius vaisius ir daržoves pirmadieniais pradėjus išpardavinėti su 50% nuolaida, jų imta nurašyti tris kartus mažiau, o pernai nurašymas sumažėjo dar 30%.

Didelė pažanga signalizuoja prastą dabartinę situaciją

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad dalis konkurentų giriasi, jog per metus vidutiniškai dešimtimis procentų sumažino maisto švaistymą: „Tačiau tai rodo, kad iki tol maisto nešvaistymo sprendimams, realiems veiksmams buvo skiriama mažai dėmesio. Kaip rodo praktika, jei pernai maisto švaistymas sudarė mažiau nei procentą, šiemet didelio padidėjimo šioje srityje neįmanoma pasiekti – jis bus, bet skaičiuosime vos keliais procentais. Nebent atrasime kažką panašaus kaip pirmadieninį šviežių vaisių ir daržovių išpardavimą.“

VšĮ „Žiedinė ekonomika“ savo tinklapyje Circulareconomy.lt pasidalino šalies didžiųjų mažmeninės prekybos tinklų maisto švaistymo mažinimo planais. Pvz., jos duomenimis, „Maxima“ maisto atliekų kiekį iki 2027 m., palyginti su 2023 m., įsipareigojusi sumažinti 15%, o iki 2030 m. – 30%. Reikia priminti, kad ES taip pat nustatyti tikslai maisto švaistymą vienam gyventojui iki 2030 m., palyginti su 2020 m., sumažinti 30%.

„Lidl Lietuva“ dar 2020 m. užsibrėžė tikslą iki 2030 finansinių metų pabaigos maisto atliekų kiekį sumažinti 50%, palyginti su 2018 finansiniais metais. „Lidl“ skelbia, kad 2018 m. maisto atliekų santykinis rodiklis buvo 2,13%, o 2023 m. jį pavyko sumažinti iki 1,34%.

„Rimi“ tinklas skelbiasi, kad iki 2027 m. tikslas – maisto atliekų sumažinti iki 1,15%, o iki 2030 m. – dar 10%.

„Taigi, viskas priklauso nuo to, kur esi šiandien. Jei planuoji maisto švaistymą sumažinti dešimtimis procentų, tai signalizuoja, kad šiuo metu esi neekonomiškoje švaistūno būsenoje ir po metų kitų galėsi girtis situaciją pagerinęs dešimtimis procentų ar net kartų“, – konkurentų maisto švaistymo mažinimo prognozes analizuoja „Norfos“ vadovas.

Pasak jo, kai veiklos procesai yra sustyguoti, juos pagerinti galima, bet progresas įmanomas tik judant labai mažais žingsneliais ir rodant santykinai kuklų rezultatą ar tesiekiant išlaikyti pasiektus rodiklius.

embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/3444?placement=

Kai nenaudoji, nereikia ir taupyti

„Taip yra ir su kai kurių prekybos tinklų pasidžiaugimu, kad jie sutaupo daug energijos. Nenaudokime perteklinai ir nebus priežasties taupyti, – įsitikinęs „Norfos“ vadovas. – Iš 161 „Norfos“ parduotuvės jau liko vos kelios, kurios šiluma apsirūpina iš centralizuotų tinklų ar degindamos dujas. Visos suremontuotos ar per pastaruosius keletą metų pastatytos „Norfos“ šiluma apsirūpina pačios – jos naudoja parduotuvėse veikiančių įvairių agregatų išskiriamą šilumą, pavyzdžiui, šaldymo vitrinų. Tokiose parduotuvėse mes šilumai jau nieko negalime sutaupyti, o elektros sunaudojame minimaliai, nes perkame tik našiausius įrengimus, įrengiame ypač modernų ir taupų apšvietimą, – pasakoja D. Dundulis. – Šiemet, kai daugelis dėl šaltų orų skundėsi drastiškai išaugusiomis sąskaitomis už šildymą ar elektrą, mes šio šoko nepatyrėme.“

Tokie sprendimai, suprantama, atsispindi ir įmonės ekonominiuose rezultatuose, ir darbuotojų atlyginimuose, kurių mediana yra didžiausia tarp visų didžiųjų šalies mažmeninių prekybos tinklų, ir, galiausiai, – prekių kainose.

„Kad mūsų parduotuvės eksploatuojamos ypač racionaliai, įrodo ir tai, jog konkurentai į analogiško dydžio savo parduotuves įsiveda net 2–3 kartus galingesnius elektros įvadus nei mes į „Norfas“. Vadinasi, jie elektros sunaudoja ir sąnaudų patiria kartais daugiau nei mes, – išvadas daro „Norfos“ vadovas. – Suprantama, įrengiant naujas parduotuves ir perkant moderniausią bei našiausią įrangą pradinė investicija yra dilesnė nei konkurentų, bet ji atsiperka per 5–8 m. Skaičiavimai įrodo, kad pirkti senesnių technologijų įrangos neapsimoka. Galiausiai, toks yra ne deklaruojamas, o realus tvarumas.“

Pasak jo, kai nenaudoji papildomos šilumos, tvarumas dar didėja, nes, pvz., neišskiri anglies dvideginio: „Kai nenaudoji, nereikia ir skaičiuoti, kiek kenki aplinkai ar kiek gali kenkti mažiau.“

Tvarumui įrodyti reikia palyginamų skaičių

„Prie tvarumo sudedamųjų dalių priskirčiau ir darbo organizavimą. Mes ypatingai stengiamės, kad darbo procesai būtų organizuoti taip, jog jiems atlikti nereikėtų papildomų jėgų ir sąnaudų, kad darbuotojams būtų kuo patogiau ir racionaliau dirbti, kad darbas būtų atliktas kuo sparčiau“, – teigia „Norfos“ vadovas.

Tarp tvarumui svarbių kriterijų jis mini ir biurokratinius reikalavimus.

„JAV vyriausybė šį klausimą ypač aktualizuoja, atkreipdama dėmesį į Europoje vyraujančią biurokratiją. Gal Lietuva galėtų tapti biurokratijos mažinimo lydere ir taip mūsų visų gyvenimą pagerinti iš esmės? – retoriškai klausia D. Dundulis. – Mes įmonėje procesus esame suvaldę taip, kad biurokratinės naštos nesijaučia, todėl galima veikti žymiai efektyviau. Aišku, racionaliai veiklai reikalingi biurokratiniai veiksmai ir reikalavimai turi išlikti.“

D. Dundulis, baigdamas pokalbį apie tvarumą „Norfos“ tinkle ir apskritai šalyje, atkreipia dėmesį, jog neturime objektyvių tvarumo skaičiavimo principų, kad, tarkim, įmonės galėtų pasilyginti tarpusavyje. O tai padėtų atrasti dirbančias efektyviausiai ir galinčias pasidalinti savo patirtimi, kurią panaudotų tie, kuriems šioje srityje sekasi prasčiau.

„Pavyzdžiui, kiek parduotuvės vienam kvadratiniam metrui ar apyvartos vienetui, kitam lengvai palyginamam rodikliui sunaudojama šilumos, kiek tam pačiam vienetui iššvaistoma maisto ar priduodama šiukšlių bei antrinių žaliavų perdirbimui, kiek transportuoti tonai parduotų prekių sudeginama dyzelino ir t. t., ir pan. Būtų labai įdomu ir naudinga, jei su kitais prekybos tinklais galėtume skaidriai pasilyginti tvarumui svarbiais skaičiais“, – tikina „Norfos“ vadovas.