J. Zailskienė: iš antros pensijų pakopos gali pasitraukti daugiau žmonių nei prognozuota
Tačiau ji pabrėžia, kad tai nereikštų pensijų kaupimo fondų griūties.
„Šiaip prognozė buvo apie 40% (kaupiančiųjų pasitrauks iš sistemos – BNS) per tuos metus ir sunku dabar pasakyti, ar bus daugiau, tikėtina, bet natūralu, kad per pirmą ketvirtį traukiasi tie, kurie jau buvo tikrai apsisprendę ir laukia, jie tiesiog priims sprendimą ir nebekaups toliau“, – pirmadienį LRT radijui sakė Jūratė Zailskienė.
„Dalis žmonių net ir nutraukę (kaupimą – BNS), jie svarsto, o gal vis tiktai vėliau dar ir pradėsiu kaupti“, – pridūrė ji.
Nuo šių metų liberalizavus antros pakopos pensijų kaupimo sistemą ir leidus gyventojams iš jos pasitraukti ar atsiimti dalį arba visas lėšas, visiems per pirmąjį ketvirtį pasitraukti iš kaupimo nusprendusiems gyventojams lėšos bus pervestos balandį.
Ministrės teigimu, pasitraukus daliai kaupiančiųjų, pensijų kaupimo fondų tai stipriai nepaveiks, nes didžioji dalis sistemos dalyvių toliau joje liks.
„Kad tikrai viskas čia pensijų fondams bus blogai, taip tikrai nesakyčiau, todėl, kad dalis žmonių, kurie pasiima 25%, kada iki pensijos lieka nedaug laiko arba jie tiesiog pasinaudoja tomis lankstesnėmis galimybėmis, rodo, kad vis tiktai lieka sistemoje“, – sakė J. Zailskienė.
Kaip rašė BNS, sausio mėnesį prašymus nutraukti kaupimą ir pasitraukti iš sistemos pateikė apie 21% kaupiančiųjų – gauta daugiau nei 300.000 prašymų, tuo metu keturi iš penkių fondų dalyvių ir toliau buvo nusprendę likti sistemoje.
„Skaičiai nestebina dėl to, kad mes visą laiką sakome, žiūrėkime į Estiją, kuri panašią reformą atliko prieš keletą metų, ir tenai skaičiai per pirmą nutraukimo lango etapą irgi buvo apie 20%. Tai sakyčiau, lietuviai ganėtinai panašius skaičius demonstruoja“, – LRT pirmadienį sakė Vaidotas Rūkas, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas.
V. Rūko teigimu, sausio mėnesio duomenys buvo skelbti, nes buvo „didelis poreikis“, o naujausios informacijos apie norinčių pasitraukti iš kaupimo skaičių asociacija neturi.
„Kaip čia liko pora savaičių iki ketvirčio pabaigos, tai labai netrukus sužinosime ne tik preliminarius skaičius, o ir oficialius skaičius. Tai pora savaičių luktelkime“, – teigė jis.
Pasak LIPFA vadovo, kiekvieną savaitę prašymų skaičius pasitraukti atsiimant visas lėšas „gerokai“ mažėjo.
„Pats intensyvumo etapas, jisai buvo pirmosiomis dienomis, pirmosiomis savaitėmis, o paskui jis tolygiai mažėjo ir slūgo (...). Tai kol kas skaičiai yra pakankamai nuosaikūs ir tai, ko galima buvo tikėtis“, – sakė jis.
Tuo metu ministrė tikino, kad gyventojams nėra reikalo nepasitikėti antros pakopos pensijų kaupimo sistema, nes nuo šių metų jai suteikus laisvesnes sąlygas, gyventojai lanksčiau gali priiminėti sprendimus.
„Sakyti, kad čia griaunama sistema, (leidus atsiimti lėšas, yra neteisinga – BNS), nes valstybė pagrindinę sistemą puoselėja, ji jau greitai veiks 100 metų ir žinome, kad tai yra mūsų pareiga pasirūpinti žmonėmis. Antroji pensijų pakopa, tai yra savanoriškas žmonių kaupimas ir tai jau yra ir fondų atsakomybė, ir prievarta mes antros pensijų pakopos tikrai daryti nenorime“, – aiškino J. Zailskienė.
„Dabar padarytas labai subalansuotas variantas ir belieka tik fondams irgi su sveiku požiūriu ir geru aptarnavimu bendrauti su žmonėmis“, – pridūrė ji.
Pasak V. Rūko, nepriklausomai nuo to, kiek kaupiančiųjų nuspręs pasitraukti per dvejų metų pereinamąjį langą, likusiems dalyviams sąlygos kaupti nepasikeis.
„Sąlygos kaupimo liekantiems kaupti nesikeičia, mokesčiai reguliuojami įstatymų ir yra apriboti ir tai nepriklausys nuo to, ar bus pusantro milijono kaupiančiųjų, ar vienas, ar pusė. Kaupimas koks buvo, toks ir bus“, – teigė jis.
Iki kovo pradžios jau 49.300 žmonių pasitraukė iš sistemos arba atsiėmė 25% lėšų – tai sudaro apie 3,5% visų maždaug 1,4 mln. antros pakopos sistemos dalyvių, o jiems lėšos išmokamos per 30 dienų.
Dėl sunkios sveikatos būklės iš pensijų kaupimo pasitraukė 8.100 sistemos dalyvių, o 25.000 žmonių išsiėmė iki 25% sukaupto turto. Be to, galimybe baigti kaupimą likus ne daugiau kaip penkeriems metams iki pensijos, kai sukauptas turtas neviršija pusės pensijų anuiteto ribos, pasinaudojo 16.200 žmonių.
Nauja tvarka įsigaliojo sausio 1-ąją: atsisakoma automatinio gyventojų įtraukimo į kaupimą, leista visiškai pasitraukti iš sistemos, vieną kartą atsiimti 25% sukauptų lėšų, o dėl sunkios ligos – visą sumą, per dvejų metų langą sukauptas lėšas, išskyrus valstybės įnašą, galės atsiimti bet kuris kaupiantysis. Be to, bet kiek kartų galima laikinai stabdyti įmokų mokėjimą.
Prognozuota, kad 2026 metais iš pensijų kaupimo pasitrauks apie 20–40% dalyvių, o į ekonomiką bus įlieta apie 1,2 mlrd. papildomų Eur. „Sodra“ prognozuoja, kad jai grįš apie 550 mln. Eur.
REKOMENDUOJAME
