Lietuvos banko vadovas pasigenda diskusijų, kaip pensijos bus užtikrinamos ateityje
Papildytas trečias skyrius
„Buvo priimtas sprendimas pertvarkyti antrą pakopą, bet neturime būti naivūs patys sau ir yra reikalingas vis tiek galvojimas ir sprendimas, o kaip užtikrinsime pensijas ateityje ir šitos diskusijos šiuo metu labai pasigendu“, – ketvirtadienį demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariams teigė G. Šimkus.
Jis pripažįsta, kad gyventojų pasitraukimo iš antros pakopos pensijų fondų pirmoji banga bus šiek tiek didesnė nei tikėtasi, tačiau, G. Šimkaus manymu, bendrovėms jokio poveikio nebus.
„Nes jų turtas, jų veikla yra atsieta nuo pensijų, nuo sukaupto pensijų turto“, – teigė G. Šimkus.
Pasak jo, žinant, kad lietuviai linkę pirkti nekilnojamąjį turtą, reikėtų sukurti sistemą, kaip jį įveiklinti, kai sumažėja pajamos.
„Gal reikėtų ieškoti instrumentų, kurie leistų per gyvenimą sukauptą nekilnojamą turtą įveiklinti tame etape, kai pajamų nebeturi. Kalbu apie turbūt atvirkštinę hipoteką. Tai yra kai kuriose šalyse reglamentuotas dalykas“, – teigė G. Šimkus.
Sieks didesnio finansų sistemos atsparumo, paslaugų prieinamumo, konkurencijos
Jis sako, kad toliau vadovaudamas LB sieks didesnio finansų sistemos atsparumo, paslaugų prieinamumo, konkurencingumo ir inovacijų.
Pasak G. Šimkaus, šalies finansų sistema bus atspari, jeigu sugebės prisitaikyti prie įvairiai susiklostančių aplinkybių.
„Teikti paslaugas būti pasirengus ne tik tada, kada saulė šviečia, bet ir kada lietus lyja. Be nacionalinio saugumo, tvaraus ekonomikos augimo be finansų sistemos atsparumo mes neužtikrinsime“, – ketvirtadienį demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariams teigė G. Šimkus.
Jo manymu, daugiau dėmesio reikia skirti gyventojų finansiniam raštingumui, stipresnei sukčiavimo prevencijai, kibernetiniam atsparumui, kuriam, pasak G. Šimkaus, yra didžiausia rizika šiuo metu.
Pasak jo, svarbu, kad Lietuva būtų patraukli brandiems finansų sektoriaus dalyviams.
„Lietuvoje yra 3 mln. gyventojų, o finansų sektorius turi 40 mln. sąskaitų. Turime pagaliau pripažinti, kad mes esame finansų centras, todėl yra svarbu, kad būtume viena patraukliausių Europos jurisdikcijų atsakingiems, brandiems finansų sektoriaus dalyviams“, – kalbėjo jis.
G. Šimkus taip pat sako dėsiantis daugiau pastangų dėl geresnio finansinių paslaugų prieinamumo ir įvairovės.
„Paslaugos turėtų būti arčiau žmonių, daugiau regionuose, lengviau turi būti pakeisti paslaugų teikėją. Tai yra svarbiausia bene konkurencingumo didinimo sąlyga, nes rinkos dalyvių mes turime sočiai“, – parlamentarams kalbėjo antrai kadencijai vadovauti LB siūlomas G. Šimkus.
Trūksta maždaug pusšimčio bankomatų
LB vadovas sako, kad šalyje dar reikėtų įrengti maždaug pusšimtį bankomatų.
„Tam, kad situacija būtų geresnė, reikia iki 50 naujų bankomatų“, – ketvirtadienį demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariams teigė G. Šimkus.
Pasak jo, šiuo klausimu su bankais bus kalbama ir toliau. „Šios temos nepamesime“, – žadėjo jis.
G. Šimkaus teigimu, bankai tokią žinią priėmė neigiamai.
„Bankai, be jokios abejonės, neparodė didelio pasitenkinimo“, – teigė kandidatas į LB vadovus.
Pasak jo, bankomatų pasiskirstymas savivaldybėse nėra vienodas. G. Šimkaus teigimu, šiuo metu šalyje bankomatų yra 197 vietovėse.
Jis taip pat kalbėjo, kad Seimas galėtų centriniam bankui suteikti daugiau įgaliojimų komercinius bankus įpareigoti aptarnauti gyventojus gyvai jų gyvenamosiose teritorijose.
„Lietuvos bankui galėtų būti suteikti įgaliojimai nustatyti tam tikrus principus, kaip tą dalyką užtikrinti. Nesu naivus, be jūsų pagalbos, greičiausia, šio dalyko gerai padaryti nepavyks“, – teigė G. Šimkus.
„Suprantu, kad demografija negailestinga ir turime į tai atsižvelgti. Bet galima ieškoti būdų (kaip pasiekti žmogų regionuose – BNS)“, – kalbėjo G. Šimkus.
VERSLO TRIBŪNA
Nors esamą šalies ekonominę situaciją ir savo pastarųjų mėnesių rezultatus smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) atstovai vertina vidutiniškai, artimiausiu laikotarpiu jie tikisi geresnių dienų, dalis ketina didinti kainas. Tai parodė naujas pirmą kartą skelbiamas finansinių technologijų bendrovės „Inbank“ indeksas, skirtas Lietuvos ekonominei būklei vertinti.
Sustiprėjusi konkurencija bankų sektoriuje verslui atveria naujų greitesnių finansinių paslaugų galimybių, kurias siūlo skaitmeniniai neobankai. Tačiau smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) įmonės vis dar linkusios dirbti tik su vienu pagrindiniu savo banku. Patikimas ir lankstus antras bankas šiuolaikiniam verslui jau yra būtinybė – jis padeda užpildyti tuos finansinių paslaugų poreikius, kurių pagrindinis bankas negali ar nespėja patenkinti, tvirtina „SME Bank“ administracijos vadovas Raimondas Berniūnas.
Smulkiojo ir vidutinio verslo finansuotojas „Noviti Finance“ drauge su Europos Tarybos vystymo banku (ETVB) pradėjo unikalią finansavimo priemonę smulkiajam verslui. Ji apima lengvatinę paskolą ir iki 12 mėnesių trunkančią „Verslo augimo programą“ – joje dalyvaujantis verslas laimi du kartus: gauna lengvatinę paskolą iki 50.000 Eur ir nemokamą ekspertinę programą, kurios vertė rinkoje – iki 10.000 Eur. Mikroįmonės jau gali kreiptis dėl lengvatinės paskolos ir nemokamos ekspertinės mentorių pagalbos.
Nors Lietuvos rinka dažnai vadinama konservatyvia, pokyčiai akivaizdūs. Verslo rizikos pradedamos svarstyti valdybose, vis labiau atsigręžiama į prevenciją. Koks yra svarbiausias klausimas, nuo kurio turėtų prasidėti bet kurio verslo rizikų valdymas?
Pasak jo, pavyzdžiui, galima teikti mobiliosios bankininkystės paslaugas numatytu dažnumu savivaldybės patalpose.
BNS rašė, kad iš didžiųjų bankų Lietuvoje skyrių tinklą 2025 metais plėtė tik SEB, atidaręs 7 naujus padalinius. „Swedbank“, „Luminor“ ir „Artea“ tinklo neplėtė, pokyčių neplanuoja ir šiais metais.
SEB turi 29 skyrius 26-iuose miestuose. „Swedbank“ tinkle yra 36 padaliniai, iš jų 24 – mažesniuose rajonų centruose. „Luminor“ turi devynis konsultavimo centrus. „Artea“ turi 50 skyrių 34-iuose miestuose.
2025-ųjų rugsėjo pabaigoje šalyje veikė 146 bankų ir 68 kredito unijų skyriai. Bendras jų skaičius per pastaruosius keliolika metų sumažėjo daugiau nei keturis kartus – 2011 metais veikė virš 900 bankų ir unijų skyrių.
Parlamentui G. Šimkaus kandidatūra antrai LB vadovo kadencijai buvo pristatyta antradienį.
Prezidento teikimu Seimas yra paskyręs G. Šimkų vadovauti LB valdybai 2021–2026 m. Jo pirmoji kadencija baigsis balandį.
REKOMENDUOJAME
