Ginče – aukščiausiosios instancijos žodis

Aukščiausiasis Teismas priėmė nevienareikšmį sprendimą byloje, kurioje dėl nepasisekusios investicijos į obligacijas kovojo verslininkas Rimvydas Bajorinas ir trečias pagal dydį šalies bankas DNB. Luko Bitkevičiaus iliustr.
**
Dar labiau mėgstu problemas: jei jų neturiu – imu galvoti, kaip čia jų susikūrus.


6–12%

Tiek metinių palūkanų, kaip planavo investuotojas, turėjo uždirbti DNB išleistos obligacijos, įsigytos už paskolą, paimtą iš to paties banko. Tačiau investicinė idėja nepasiteisino, tad už paskolą susikaupusios palūkanos virto nuostoliais.


Ieškovas:

Rimvydas Bajorinas

- Gimė 1957 m.
- Valdo kaimo turizmo sodybas „Juodasis namas“ ir „Sodyba dviem“, esančias Ukmergės rajone
- Plėtoja tinklinio marketingo verslą (bendrovės „GNLD International“ produktų pardavimai)
- Iki 1997 m. dirbo Lietuvos teisėsaugos organuose
- Teigia, kad yra neprofesionalus investuotojas

Atsakovas:

DNB bankas

- Trečias pagal dydį bankas šalyje
- Priklauso didžiausiai Norvegijos finansinių paslaugų grupei, veikiančiai 19-oje šalių
- Anksčiau buvo vienas didžiausių obligacijų leidėjų Lietuvoje, tačiau pastaraisiais metais jų leidimą pristabdė
- Teismuose bylinėjasi su Lietuvos investuotojais, už dešimtis milijonų litų pirkusiais banko leistų su akcijomis susietų obligacijų - Teigia, kad investavimo riziką visiems savo klientams išaiškino tinkamai Kaimo turizmu ir tinkline rinkodara besiverčiantis Rimvydas Bajorinas, anksčiau dirbęs Lietuvos teisėsaugos organuose, šią savaitę po kelerius metus trukusio bylinėjimosi išgirdo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) sprendimą dėl į DNB leistas obligacijas savo investuotų pinigų. Sprendimo laukė daugelis į DNB obligacijas investavusių asmenų, besibylinėjančių įvairių instancijų teismuose, nes tai pirmas kartas, kai savo žodį šioje istorijoje taria LAT, kurio nutarimai yra galutiniai ir neskundžiami.
Pono Bajorino istorija panaši, kaip ir kitų į DNB obligacijas investavusių investuotojų: ji prasidėjo 2007 m., kai verslininkas su banku sudarė 1,448 mln. EUR (5 mln. Lt) su akcijomis susietų obligacijų (SASO) įsigijimo skolintomis lėšomis sutartį. Bankas SASO pirkti p. Bajorinui suteikė paskolą, šis už ją įkeitė turimą nekilnojamąjį turtą.
Sumanytas investicinis planas buvo gana paprastas: už paskolą bankui investuotojas mokės 5,17% metinių palūkanų, o obligacijos, kaip teigė bankas, garantuotai uždirbs 6%, jei seksis – net 12% palūkanų per metus. Tačiau, pasaulį užklupus finansų krizei, obligacijos laukto pelno neuždirbo ir paskolos grąžinimo diena investuotojas bankui liko skolingas 0,77 mln. Lt palūkanų už paskolą.
Ponas Bajorinas save laiko neprofesionaliu investuotoju, tinkamai nesupratusiu investavimo rizikos, todėl kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, kad šis sutartis su DNB panaikintų. Šis tokį prašymą 2011 m. iš dalies patenkino ir sutartis panaikino, tačiau tokią nutartį DNB apskundė.
Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. Vilniaus apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą, tačiau DNB ir antrąjį kartą nutartį apskundė, tad byla pateko į LAT.