Landą užkimšo – skylė liko, bet galima koją nusilaužti
Įmonių nelietuviškais pavadinimais registravimo tvarka dabar tokia supainiota, kad ne tik patys verslininkai, bet ir teisininkai prašo greičiau pataisyti įstatymus, kurie numatytų galimybę ir nustatytų tvarką renkantis nelietuvišką pavadinimą. VLADIMIRO IVANOVO NUOTR.
KOMENTARAI
Vilija Viešūnaitė, advokatų profesinės bendrijos „Triniti LT“ advokatė: „Gruodį Notarų rūmams išleidus naują rekomendaciją, išnyko galimybė pasinaudoti teisine spraga ir įregistruoti nelietuviškus įmonių vardus.“
Alina Burlakova, advokatų kontoros LAWIN teisininkė: „Notarai dar neturi bendros pozicijos, kaip taikys naują tvarką. Tačiau faktas, kad ir toliau išlieka galimybių registruoti nelietuvišką pavadinimą per notarus.“
Aidas Petrošius, Registrų centro atstovas: „Kol kas negalime tvirtai teigti, kad būtent de facto sugriežtinta įmonių pavadinimų formavimo tvarka sumažino steigiamų naujų juridinių asmenų skaičių, tačiau akivaizdu, jog pernai antrąjį pusmetį, palyginti su 2012 m., gerokai sumažėjo internetu rezervuojamų įmonių ir organizacijų pavadinimų.“
**
Vieša paslaptis, kad steigiant įmonę per notarą kalbininkų filtro galima išvengti.
Internetu įsteigta mažiau įmonių
Pernai nuo liepos 1 d. iki metų pabaigos internetu buvo rezervuoti 3.942 juridinių asmenų pavadinimai. O tuo pat metu užpernai šiuo būdu rezervuota 5.241 pavadinimas.
ŠALTINIS: REGISTRŲ CENTRAS
It pastumdėliai
O verslininkai keliauja kryžiaus kelius iš vienos institucijos į kitą. Tomas Urbonas, UAB „Fashion colours LT“ savininkas, pasakoja nuo praėjusių metų vasaros Registrų centre nesėkmingai bandantis pakeisti įmonės pavadinimą, – irgi į užsieninį, bet labiau tinkamą dirbant užsienio rinkose.
„Iš pradžių man Registrų centre patarė, kad jei noriu registruoti nelietuvišką pavadinimą, reikia pirmiau užregistruoti tokį pat prekės ženklą. Nuvykau į patentų biurą, užregistravau prekių ženklą, sumokėjau porą šimtų litų. Tačiau gruodį, kai atvykau į Registrų centrą registruoti pavadinimo, man jau pasakė, kad nebegalima, ir patarė keliauti pas notarą, esą tai vienintelis būdas registruoti nelietuvišką pavadinimą. Dabar jūs paskambinote ir sakote, kad ir pas notarą jau nebegalima. Tai ką daryti verslui? Šitaip greitai nueisime iki absurdo: gal vieną dieną kalbininkai paskelbs 10 vardų, iš kurių verslininkai privalės rinkti pavadinimą savo įmonėms“, – piktinasi jis.
Tomas Urbonas, UAB „Fashion colours LT“ savininkas: „Man nesuprantama, kodėl valdžia draudžia verslui turėti tokį pavadinimą, kuris užtikrintų sėkmę tarptautinėse rinkose.“
Vladimiro Ivanovo nuotr. Apie tai, kokių problemų verslui sukėlė pernai gegužę įvestas draudimas registruoti lietuvių kalbos normų neatitinkančius įmonių pavadinimus, rašyta ne kartą. Vis dėlto praktika rodo, kad ir po 2013 m. gegužės šalyje registruojama nemažai nelietuviškų įmonių vardų.
„Taip yra dėl to, kad draudimą iki šiol nesunkiai buvo galima apeiti pateikiant dokumentus notarui – jeigu notaras patvirtindavo nelietuvišką įmonės pavadinimą, Registrų centras jį registruodavo. Tačiau padėtis keičiasi ir įregistruoti anglišką ar kitokį nelietuvišką įmonės pavadinimą tampa dar sudėtingiau. Mat pernai gruodžio 19 d. Notarų rūmai išleido naują rekomendaciją notarams dėl pavadinimų tikrinimo, dėl jos galimybė apeiti draudimą steigiant įmonę per notarą gali išnykti“, – įspėja Vilija Viešūnaitė, advokatų profesinės bendrijos „Triniti LT“ advokatė.
Vieša paslaptis
Alina Burlakova, advokatų kontoros LAWIN teisininkė, aiškina, kaip atsirado spraga, leidžianti įmones ir toliau krikštyti nelietuviškais vardais. Pasak jos, pernai gegužę sugriežtinus pavadinimų patikrą, viena tvarka taikoma, jei įmonė steigiama internetu, kitokia – jei per notarą.
Jei verslininkas įmonę steigia internetu ar nori laikinai apsaugoti pasirinktą pavadinimą Juridinių asmenų registre, jis kreipiasi tiesiogiai į registrą, o šis klausia Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK), kad patikrintų, ar pavadinimas atitinka lietuvių kalbos normas. Jei ne, toks pavadinimas neregistruojamas.
Tačiau steigiant įmonę per notarą, kalbininkų filtro galima išvengti.
„Notarai neprivalo tikrinti, ar pavadinimas atitinka lietuvių kalbos normas, todėl leido verslininkams ir toliau rinktis nelietuviškus pavadinimus. Kai įmonės dokumentus tvirtina notaras, registras jų jau netikrina, į VLKK konsultacijos nesikreipia ir tokius nelietuviškus pavadinimus registruoja. Todėl ir po 2013 m. gegužės atsiranda vis naujų nelietuviškų pavadinimų“, – aiškina ji. Teisininkė pabrėžia, kad tokia paradoksali padėtis niekam nebuvo paslaptis.
Notarai sutrikę
Notarų rūmai, reaguodami į susiklosčiusią padėtį ir siekdami užpildyti teisės aktų spragą, pernai gruodį patvirtino konsultaciją dėl pavadinimų tikrinimo. Joje pasakyta, kad notarai jau privalo visais atvejais siūlyti įmonių steigėjams iš pradžių kreiptis į Juridinių asmenų registrą ir prašyti laikinai apsaugoti pavadinimą. Tuomet registras su VLKK pagalba jau patikrina, ar pavadinimas atitinka lietuvių kalbos normas.
„Jei atitinka, registras tokį pavadinimą registruoja. Ir tik tada asmuo gali grįžti pas notarą ir tvirtinti dokumentus su patikrintu pavadinimu“, – skirtumus aiškina LAWIN advokatė.
Pasak jos, tokia nauja tvarka žymiai apsunkina ir pailgina įmonės steigimą bei pavadinimo keitimą. Tačiau yra ir kita medalio pusė: Notarų rūmų konsultacija nėra įstatymas, o tik patarimas, siūlymas notarams.
„Mano žiniomis, notarai dar neturi bendros pozicijos, kaip taikys konsultaciją. Kai kurie nusiteikę kategoriškai ir netvirtina dokumentų su nauju pavadinimu, kol jis pirmiausia neįregistruotas registre ir nepatikrinta, ar atitinka lietuvių kalbos normas. Kiti notarai, kaip ir nurodyta konsultacijoje, siūlo kreiptis į registrą. O jei asmuo atsisako, notaras tvirtina dokumentus, kaip anksčiau, – ir su nelietuviškais pavadinimais“, – kalba ji.
„Taigi padėtis dėl nelietuviškų pavadinimų vis labiau painiojama ir dabar skirtingi notarai skirtingai taiko minėtą Notarų rūmų konsultaciją: tai yra pasiūlo asmeniui pirmiausia kreiptis į registrą, o jei jis nepageidauja – patys tvirtina dokumentus su nauju pavadinimu. Telieka tikėtis, kad ši situacija bus kuo greičiau išspręsta iš esmės ir priimti įstatymai, leidžiantys rinktis ir nelietuviškus pavadinimus. Vienas toks projektas, kurį siūlo Seimo narys Remigijus Šimašius, jau įregistruotas Seime“, – sako p. Burlakova.
KOMENTARAI
Vilija Viešūnaitė, advokatų profesinės bendrijos „Triniti LT“ advokatė: „Gruodį Notarų rūmams išleidus naują rekomendaciją, išnyko galimybė pasinaudoti teisine spraga ir įregistruoti nelietuviškus įmonių vardus.“
Alina Burlakova, advokatų kontoros LAWIN teisininkė: „Notarai dar neturi bendros pozicijos, kaip taikys naują tvarką. Tačiau faktas, kad ir toliau išlieka galimybių registruoti nelietuvišką pavadinimą per notarus.“
Aidas Petrošius, Registrų centro atstovas: „Kol kas negalime tvirtai teigti, kad būtent de facto sugriežtinta įmonių pavadinimų formavimo tvarka sumažino steigiamų naujų juridinių asmenų skaičių, tačiau akivaizdu, jog pernai antrąjį pusmetį, palyginti su 2012 m., gerokai sumažėjo internetu rezervuojamų įmonių ir organizacijų pavadinimų.“
**
Vieša paslaptis, kad steigiant įmonę per notarą kalbininkų filtro galima išvengti.
Internetu įsteigta mažiau įmonių
Pernai nuo liepos 1 d. iki metų pabaigos internetu buvo rezervuoti 3.942 juridinių asmenų pavadinimai. O tuo pat metu užpernai šiuo būdu rezervuota 5.241 pavadinimas.
ŠALTINIS: REGISTRŲ CENTRAS
It pastumdėliai
O verslininkai keliauja kryžiaus kelius iš vienos institucijos į kitą. Tomas Urbonas, UAB „Fashion colours LT“ savininkas, pasakoja nuo praėjusių metų vasaros Registrų centre nesėkmingai bandantis pakeisti įmonės pavadinimą, – irgi į užsieninį, bet labiau tinkamą dirbant užsienio rinkose.
„Iš pradžių man Registrų centre patarė, kad jei noriu registruoti nelietuvišką pavadinimą, reikia pirmiau užregistruoti tokį pat prekės ženklą. Nuvykau į patentų biurą, užregistravau prekių ženklą, sumokėjau porą šimtų litų. Tačiau gruodį, kai atvykau į Registrų centrą registruoti pavadinimo, man jau pasakė, kad nebegalima, ir patarė keliauti pas notarą, esą tai vienintelis būdas registruoti nelietuvišką pavadinimą. Dabar jūs paskambinote ir sakote, kad ir pas notarą jau nebegalima. Tai ką daryti verslui? Šitaip greitai nueisime iki absurdo: gal vieną dieną kalbininkai paskelbs 10 vardų, iš kurių verslininkai privalės rinkti pavadinimą savo įmonėms“, – piktinasi jis.
Tomas Urbonas, UAB „Fashion colours LT“ savininkas: „Man nesuprantama, kodėl valdžia draudžia verslui turėti tokį pavadinimą, kuris užtikrintų sėkmę tarptautinėse rinkose.“
Vladimiro Ivanovo nuotr. Apie tai, kokių problemų verslui sukėlė pernai gegužę įvestas draudimas registruoti lietuvių kalbos normų neatitinkančius įmonių pavadinimus, rašyta ne kartą. Vis dėlto praktika rodo, kad ir po 2013 m. gegužės šalyje registruojama nemažai nelietuviškų įmonių vardų.
„Taip yra dėl to, kad draudimą iki šiol nesunkiai buvo galima apeiti pateikiant dokumentus notarui – jeigu notaras patvirtindavo nelietuvišką įmonės pavadinimą, Registrų centras jį registruodavo. Tačiau padėtis keičiasi ir įregistruoti anglišką ar kitokį nelietuvišką įmonės pavadinimą tampa dar sudėtingiau. Mat pernai gruodžio 19 d. Notarų rūmai išleido naują rekomendaciją notarams dėl pavadinimų tikrinimo, dėl jos galimybė apeiti draudimą steigiant įmonę per notarą gali išnykti“, – įspėja Vilija Viešūnaitė, advokatų profesinės bendrijos „Triniti LT“ advokatė.
Vieša paslaptis
Alina Burlakova, advokatų kontoros LAWIN teisininkė, aiškina, kaip atsirado spraga, leidžianti įmones ir toliau krikštyti nelietuviškais vardais. Pasak jos, pernai gegužę sugriežtinus pavadinimų patikrą, viena tvarka taikoma, jei įmonė steigiama internetu, kitokia – jei per notarą.
Jei verslininkas įmonę steigia internetu ar nori laikinai apsaugoti pasirinktą pavadinimą Juridinių asmenų registre, jis kreipiasi tiesiogiai į registrą, o šis klausia Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK), kad patikrintų, ar pavadinimas atitinka lietuvių kalbos normas. Jei ne, toks pavadinimas neregistruojamas.
Tačiau steigiant įmonę per notarą, kalbininkų filtro galima išvengti.
„Notarai neprivalo tikrinti, ar pavadinimas atitinka lietuvių kalbos normas, todėl leido verslininkams ir toliau rinktis nelietuviškus pavadinimus. Kai įmonės dokumentus tvirtina notaras, registras jų jau netikrina, į VLKK konsultacijos nesikreipia ir tokius nelietuviškus pavadinimus registruoja. Todėl ir po 2013 m. gegužės atsiranda vis naujų nelietuviškų pavadinimų“, – aiškina ji. Teisininkė pabrėžia, kad tokia paradoksali padėtis niekam nebuvo paslaptis.
Notarai sutrikę
Notarų rūmai, reaguodami į susiklosčiusią padėtį ir siekdami užpildyti teisės aktų spragą, pernai gruodį patvirtino konsultaciją dėl pavadinimų tikrinimo. Joje pasakyta, kad notarai jau privalo visais atvejais siūlyti įmonių steigėjams iš pradžių kreiptis į Juridinių asmenų registrą ir prašyti laikinai apsaugoti pavadinimą. Tuomet registras su VLKK pagalba jau patikrina, ar pavadinimas atitinka lietuvių kalbos normas.
„Jei atitinka, registras tokį pavadinimą registruoja. Ir tik tada asmuo gali grįžti pas notarą ir tvirtinti dokumentus su patikrintu pavadinimu“, – skirtumus aiškina LAWIN advokatė.
Pasak jos, tokia nauja tvarka žymiai apsunkina ir pailgina įmonės steigimą bei pavadinimo keitimą. Tačiau yra ir kita medalio pusė: Notarų rūmų konsultacija nėra įstatymas, o tik patarimas, siūlymas notarams.
„Mano žiniomis, notarai dar neturi bendros pozicijos, kaip taikys konsultaciją. Kai kurie nusiteikę kategoriškai ir netvirtina dokumentų su nauju pavadinimu, kol jis pirmiausia neįregistruotas registre ir nepatikrinta, ar atitinka lietuvių kalbos normas. Kiti notarai, kaip ir nurodyta konsultacijoje, siūlo kreiptis į registrą. O jei asmuo atsisako, notaras tvirtina dokumentus, kaip anksčiau, – ir su nelietuviškais pavadinimais“, – kalba ji.
„Taigi padėtis dėl nelietuviškų pavadinimų vis labiau painiojama ir dabar skirtingi notarai skirtingai taiko minėtą Notarų rūmų konsultaciją: tai yra pasiūlo asmeniui pirmiausia kreiptis į registrą, o jei jis nepageidauja – patys tvirtina dokumentus su nauju pavadinimu. Telieka tikėtis, kad ši situacija bus kuo greičiau išspręsta iš esmės ir priimti įstatymai, leidžiantys rinktis ir nelietuviškus pavadinimus. Vienas toks projektas, kurį siūlo Seimo narys Remigijus Šimašius, jau įregistruotas Seime“, – sako p. Burlakova.
Tik iki rugsėjo 30 d.
fiziniams asmenims nuo 18 Eur/mėn.
- Esminių naujienų santrauka kasdien
- Podkastai - patogu keliaujant, sportuojant ar tiesiog norint išnaudoti laiką produktyviau
- Manopinigai.lt - praktiški patarimai apie investavimą, realūs dienoraščiai
