Nori sudominti – pasiūlyk pažaisti

Žmonės linkę konkuruoti, nori pripažinimo. Gyvenime tai ne visada pavyksta, o žaidžiant laimėti galima kasdien. Žaisdami žmonės patenkina psichologinį troškimą konkuruoti ir nugalėti. Tai supratęs, verslas žaidimo principus kelia į rinkodarą ir vadybą.

„Verslo žinių“ surengta konferencija „Verslo planas 2013 m.“ irgi nepraėjo be žaidimų – futbolo turnyrą organizavo „Uni Credit Bank“.

AUŠROS BARYSIENĖS NUOTR.

Ekspertų patarimai
Pradedant taikyti žaidimo elementus įmonėje, specialistai pataria: – Darbuotojams reikia kelti tik aiškiai pamatuojamus, pasiekiamus tikslus. – Geriausius būtina apdovanoti. Tačiau prizas nebūtinai turi būti piniginis. Tinka ir žvaigždutė, ženkliukas, pereinamasis prizas, viešas pagerbimas ar kiti nugalėtojus iš visų darbuotojų išskiriantys dalykai.
– Dalyvaujančių darbuotojų veikla turi būti vienalytė (skirtingiems skyriams – kitokie konkursai ar užduotys). – Darbuotojai privalo turėti galimybę palyginti savo rezultatus su kolegų. Individualūs ir komandos pasiekimai turi būti matomi kitiems, nes taip skatinama konkurencija. Galima naudoti TV ekraną, lentą ar kt.
– Kad žaisti nebūtų nuobodu, žaidimo taisykles ir elementus patariama kartais keisti. Tai gali būti vis nauji, sudėtingesni žaidimo lygiai, netikėtos situacijos, juokingi komandų, narių pavadinimai ir t. t. Būtina, kad žaidimas būtų vizualus ir pateiktas patraukliai.

Šaltinis: „OVC Consulting“, „BDC IT“ Inga Lepeškaitė, įmonių valdymo konsultacijas teikiančios „OVC Consulting“ partnerė ir konsultantė, pažymi, kad žaidimo elementai padeda įtraukti darbuotojus, klientus, o kartais ir visą visuomenę į tam tikrą veiklą. Tai patvirtina ir Lietuvos bendrovės, kurios pradėjo taikyti žaidimo principus savo kasdienėje veikloje.
Rinkos tyrimų bendrovė „Gartner“ prognozuoja, kad iki 2015 m. ketvirtadalis visų IT pagalbos tarnybų taikys žaidimo principus ir techniką. O „OVC Consulting“ prognozuoja, kad 2015-aisiais daugiau nei 40% lyderiaujančių kompanijų žaidimų principus naudos pertvarkydami savo verslo procesus, daugiau nei 70% – rinkodaros ir klientų išlaikymo tikslais.
„Praeitais metais BDC IT pagalbos tarnyboje pradėjome taikyti keletą žaidimo elementų. Pavyzdžiui, nustatėme, kiek klientų teigiamų įvertinimų komanda turi surinkti per dieną. TV ekrane buvo rodomi rezultatai, o jeigu pavykdavo pasiekti tikslą, dienos pabaigoje visa komanda buvo vaišinama picomis. Kita iniciatyva – pereinamasis prizas geriausiam tarnybos darbuotojui, jis taip pat renkamas pagal klientų įvertinimus“, – pasakoja Tomas Šeputis, BDC IT paslaugų tarnybos vadovas. Atlikusi darbuotojų nuomonės apklausą, BDC IT pagalbos tarnyba pamatė, kad tokios priemonės pasiteisino. Ketvirtadalis darbuotojų pasijuto labiau įvertinti, darbuotojai pažymėjo, kad buvo pakankamai paskatų gerai atlikti savo darbą. Bendras darbuotojų pasitenkinimo darbu rodiklis padidėjo 5%, nors darbo krūvis taip pat išaugo 5%.
Ponas Šeputis pažymi, kad pritaikius minėtą praktiką sutrumpėjo reakcijos į paklausimus laikas, padidėjo produktyvumas ir sutvirtėjo komandinis darbas.
Tačiau tiek konsultantai, tiek savo kailiu šiuos skatinimo metodus versle išbandę vadovai įspėja, kad žaidimo principų taikymas neturėtų kelti nemalonių jausmų rečiau į lyderius iškopiantiems darbuotojams. Taip pat nereikėtų išskirti kurio nors vieno skyriaus ar padalinio. Be to, šie modeliai neturėtų būti taikomi vien dėl smagumo. Konkursai, apdovanojimai, žaidimai ir visa kita su tuo susijusi veikla turi derėti su organizacijos verslo tikslais ir personalo valdymo sistemomis.
Populiariausia IT sektoriuje
Žaidimo elementus dažnai taiko ir tokios IT milžinės, kaip „Google“, „Microsoft
“, „Cisco“, „Sun Microsystems“, IBM, „Viacom“, AT&T, „Xerox“ ir daugelis kitų. Pavyzdžiui, „Google“ inžinieriai gali naudoti kompanijos sukurtą virtualiąją valiutą „gublius“ (angl. Gooble), lažindamiesi dėl kompanijos ateities prognozių tikslumo. Savo vidinę valiutą, kurią darbuotojai gali gauti už gerus darbus arba išskirtinius rezultatus, naudoja ir Lietuvoje veikiančios bendrovės. Tarp jų „Alna Software“ ir statybos produktų bei didmeninės prekybos grupė „Tegra“. O štai „Canon“ technikai mokosi savo amato subtilybių, taisydami virtualiuosius kopijavimo aparatus.
„Cisco“ sukūrė programą „MyPlanNet“, pagal ją IT pagalbos tarnybos darbuotojai tampa klientų kompanijų vadovais ir, taikydami žaidimų strategijas, išmoksta 15% sutrumpinti aptarnavimo pokalbių laiką ir pagerina pardavimo efektyvumą 8–12%.
IBM yra sukūrusi žaidimą, kurį žaisdami darbuotojai valdo miestų infrastruktūrą – transporto judėjimą, vandens ir elektros tiekimą.
Tiesa, ne visi sprendimai veikia vienodai gerai. Štai JAV bendrovė „Omnicare“, kurianti specializuotą vaistinių valdymo programinę įrangą (savotišką IT pagalbos centrą vaistinėms), susidūrė su problema – jos klientų aptarnavimas užtrukdavo per ilgai. Ji sukūrė lenktyniavimo sistemą, kuri leido matyti savo ir kolegų rezultatus. Geriausi rezultatai mėnesio pabaigoje buvo vertinami piniginiais prizais. Tačiau sistema nesuveikė – laukimo laikas net išaugo, nes darbuotojai pasijuto stebimi, kontroliuojami ir nepakankamai vertinami. Ekspertai tvirtina, kad žaidimo elementai ypač patrauklūs vadinamajai X kartai ( gimę 1960–1980 m.) ir Y (gimę 1980–2000 m.), kurie užaugo su šiuolaikinėmis technologijomis. Be to, pastaraisiais metais šiam reiškiniui didelį postūmį suteikė išmanieji telefonai ir mobiliosios technologijos, mūsų judėjimą, sportavimą ar sveiką gyvenseną aplipdžiusios įvairiais virtualiaisiais ordinais, taškais ir lyderių lentomis. Tokiuose mobiliuosiuose socialiniuose tinkluose kaip „Foursquare“, atrodytų, paprasčiausia kelionė į parduotuvę suteikia virtualiųjų taškų ir galimybę nurungti draugus. Net rūkyti padedančios mesti programėlės apdovanoja vartotoją taškais už nesurūkytas cigaretes ir abstinencijos laikotarpį.