Mažesnė marža ar mažiau apyvartinio kapitalo

Nerijus Datkūnas, FAA valdybos narys: „Kai nėra skolų, įmonės vadovybė nejaučia spaudimo iš bankų, o savininkams paprastai kaip nors pasiaiškina.“ Juditos Grigelytės nuotr.
Apyvartinis kapitalas

Grynasis apyvartinis kapitalas apskaičiuojamas iš trumpalaikio turto atėmus trumpalaikius įsipareigojimus, o apyvartinis kapitalas – iš pirkėjų skolų ir atsargų sumos atėmus skolas tiekėjams. Iš esmės grynasis apyvartinis kapitalas (net working capital) lygus apyvartiniam kapitalui (working capital). Tiesa, trumpalaikiame turte ir trumpalaikiuose įsipareigojimuose yra daugiau balansinių straipsnių: trumpalaikiame turte sukauptos pajamos ir iš anksto apmokėtos sąnaudos, o trumpalaikiuose įsipareigojimuose – sukauptos sąnaudos, gauti avansiniai mokėjimai. Taip yra todėl, kad apskaita tvarkoma ne pinigų srautų, o kaupimo principu.
Perteklinius grynuosius pinigus (paprastai jie rodomi kaip indėliai) galima atimti iš trumpalaikio turto skaičiuojant apyvartinį kapitalą. Jie gali įmonėje būti kaupiami tam tikroms reikmėms – investicijoms, įsigijimams ir pan.
Šaltinis: FAA

Grąža
Grąža nuo įdarbinto kapitalo RoOC (return on operating capital) skaičiuojama kaip įdarbinto kapitalo (apyvartinis kapitalas + ilgalaikis turtas – trumpalaikiai įsipareigojimai) ir EBIT (earnings before interest and taxes) santykis. Ši grąža turi būti didesnė nei kapitalo sąnaudos WACC (weighted average cost of capital), kurios paprastai skaičiuojamos kaip savininkų reikalaujama grąža (dividendai) ir skolinto kapitalo kaina.
Jeigu RoOC yra mažiau nei WACC, įmonė tirpdo savo vertę. Tokiu atveju savininkas turi primokėti, kad būtų savininkas.
WACC priklausomai nuo šalies, pramonės šakos ir nuosavo/skolinto kapitalo santykio sukasi ties 8–13%.
Šaltinis: FAA


Našumo rezervai
„PwC“ 2012 m. tyrimas rodo, kad 2.307 biržose kotiruojamos Europos bendrovės 2011 m. turėjo įšaldžiusios daugiau kaip 900 mlrd. EUR. Tiek pinigų bendrovių savininkai galėtų išsimokėti nepakenkdami verslui, jeigu lygiuotųsi į 25% geriausiai su apyvartiniu kapitalu besitvarkančių įmonių. Bendrovės nuolat gerina šiuos rodiklius, pavyzdžiui, apyvartinių lėšų skaičiuojant dienomis DWC (days working capital) 2008 m. buvo 86 d., o jau 2011 m. – 70 dienų.
2013 m. „Europe Working Capital Survey“ studijoje, kurią atliko REL, teigiama, kad didžiausios Europos biržoje kotiruojamos bendrovės 2012 m. pabaigoje buvo įšaldžiusios 762 mlrd. EUR. Šioje studijoje taip pat pažymima, kad reikalai su apyvartiniu kapitalu nuolat taisosi – DWC nuo 45,7 2011 m. sumažėjo iki 40,8 praėjusiais metais.
Šaltinis: „PwC“, REL Apyvartinio kapitalo klausimas tampa svarbus tiek verslui augant, tiek ir smunkant. Kad būtų galima jį valdyti, reikia turėti operatyvią finansinę informaciją ir pinigų srautų prognozę. Finansų analitikų asociacijos (FAA) diskusijoje apie apyvartinio kapitalo valdymą pabrėžta ir pelno maržos reikšmė. „Didmeninėje prekyboje svarbus greitas prekių apyvartumas, o didelės maržos gali sulėtinti prekybą ir įšaldyti pinigus, todėl nuleisti maržas kartais apsimoka“, – teigia Nerijus Datkūnas, FAA valdybos narys, UAB „Omnitel“ viceprezidentas finansams. Apyvartinio kapitalo poreikis labai priklauso nuo pramonės šakos, netgi šalies. Mažmeninėje prekyboje dažnai pardavėjas greičiau prekes parduoda nei už jas apmoka teikėjui.
Kartais verta ir nesuteikti nuolaidos. Tiekėjas gali suteikti iki 2% nuolaidą, jeigu už prekes apmokama iš anksto ar iš karto po pristatymo.
„Nuolaidą perskaičiavus į metines palūkanas, gausime daugiau kaip 12%, – atkreipia dėmesį p. Datkūnas. – Akivaizdu, kad bankai daugeliu atvejų tiekėjui paskolintų pigiau.“ Aukoti pelno maržą dėl mažesnio apyvartinio kapitalo apsimoka toli gražu ne visuomet. Valdant kapitalą svarbus ir grynosios skolos rodiklis, kuris apskaičiuojamas iš visų skolų atėmus įmonės grynuosius pinigus.
„Skola turi būti optimali: per maža skola gali reikšti, kad įmonėje akcininkų pinigai valdomi ne itin efektyviai. Kai nėra skolų, įmonės vadovybė nejaučia spaudimo iš bankų, o savininkams paprastai kaip nors pasiaiškina. Tačiau bankai reikalauja laikytis įvairių apyvartinių, likvidumo rodiklių, o tai verčia įmonės vadovybę pasitempti“, – sako p. Datkūnas. Norint gerai valdyti apyvartinį kapitalą, reikia glaudžiau bendradarbiauti su finansų institucijomis, turėti atsarginį finansavimo planą – prieigą prie „pinigų maišo
“. Kita vertus, geriau, kai įmonė turi kelis finansavimo šaltinius.
Anot FAA, įmonėje būtina standartizuoti kapitalo valdymo procesus, grynojo apyvartinio kapitalo (GAK) valdymo rodiklius reikia integruoti į įmonės biudžetą, įrašyti į asmeninius funkcinių vadovų tikslus, nes tai ne tik finansų vadovo funkcija. GAK valdymas – tai nuolatinis procesas, o ne vienkartinis projektas. Grynojo kapitalo valdymą galima skirstyti į konservatyvų, nuosaikų ir agresyvų. Kai ilgalaikių kreditų ir savininkų nuosavybės visiškai pakanka grynajam kapitalui, jo augimui, įmonė elgiasi konservatyviai. Kai esant sezoniniams svyravimams įmonė trumpam skolinasi, ji prisiima kiek daugiau rizikos. O agresyviai grynasis apyvartinis kapitalas valdomas tuomet, kai ilgalaikės paskolos ir savininkų nuosavybė naudojama tik pastoviai grynojo apyvartinio kapitalo daliai, o kintama dalis finansuojama iš trumpalaikės skolos.
„Idealiu atveju, savininkų pinigai neturėtų būti naudojami apyvartiniam kapitalui“, – sako p. Datkūnas.
Geroji praktika
Finansų analitikų asociacija aptarė ir gerąją GAK valdymo praktiką: sąskaitas reikia apmokėti paskutinę dieną ir nė dienos anksčiau, vadybininkų motyvaciją pravartu susieti ne tik su pelningumu, bet ir su mokėjimo terminais. Derantis su tiekėjais reikia atsižvelgti į jų finansinę būklę, o išankstiniai apmokėjimai turėtų tapti tik taisyklės išimtimi. Jeigu susiformavo skola įmonei, apie tai kuo skubiau reikia informuoti skolininką.
„Šiuolaikinės įmonės išteklių valdymo sistemos privalo turėti galimybę automatiškai, be buhalterio, išsiųsti e. paštu priminimus apie neapmokėtą skolą ir metinius skolų suderinimo aktus. Beje, tas pats ir su apmokėjimais tiekėjams – apmokėjimą jos suformuoja tik paskutinę apmokėjimui skirtą dieną, ne anksčiau
“, – pažymi p. Datkūnas. Klientams kreditus reikia suteikinėti atidžiai, laiku nemokantiems sąlygos turi būti prastesnės.
Faktoringas neretai yra daug pigiau nei išankstinio apmokėjimo nuolaida. Kai minėjome, jeigu apmokėjus mėnesiu anksčiau suteikiama 1% nuolaida, tai reiškia, kad tiekėjas pasiskolino už 12% metinių palūkanų. Aišku, daug kas priklauso nuo to, kiek įmonė jau skolinga ir už kiek galėtų pasiskolinti iš bankų.
Atsargų optimizavimas
Svarbu tiksliau prognozuoti, kokio iš tikrųjų apyvartinio kapitalo reikia. Tiksliau prognozuoti padeda klientų apklausos ir glaudesnis bendradarbiavimas su tiekėjais. Svarbu optimizuoti gamybos procesą pasinaudojant „Lean“, TOC, TQM sistemomis. Anot p. Datkūno, dirbti su mažesniu apyvartinio kapitalo kiekiu padeda pastovesnis ir mažesnis asortimentas. Svarbu stebėti atsargas – čia padeda ROI rodiklis (bendrasis pelnas/atsargos), laiku taikyti išpardavimo akcijas.