Gyventi be tikslo – nei šis, nei tas

Jaunas žmogus, švietimo sistema ir verslas IT svarbą suvokia skirtingai.

„Vadinamoji Y karta tikisi galimybės dirbti mobiliai. Jeigu žmogus renkasi iš dviejų įmonių, kurių viena suteikia galimybių dirbti lanksčiai ir mobiliai, šią jis ir pasirinks“, – sako Kristijonas Kaikaris, UAB „Microsoft Lietuva“ generalinis direktorius. Juditos Grigelytės nuotr.


„Visko spėti neįmanoma, kaip nerealu pasiekti balansą tarp darbo, pomėgių, asmeninio gyvenimo ir kitų dalykų. Arba 100% susikoncentruoji ir visą save atiduodi vienoje srityje, arba kitoje. Svarbiausia, ko gero, yra prioritetai“, – sako Kristijonas Kaikaris. Juditos Grigelytės nuotr.

„Ambersail“ žygyje 2012 m. Asmeninio albumo nuotr.

Kalifornijos Mamoto kalnuose su kolegomis iš „Microsoft“. Šiame žygyje būta ir traumų. Asmeninio albumo nuotr.

„Formulę-1“ p. Kaikaris komentuoja apie 18 metų. Asmeninio albumo nuotr.

Su lenktynininku Davidu Coulthartu „Red Bull Speed Avenue“ renginyje Vilniuje, 2010 m. Asmeninio albumo nuotr. Kristijono Kaikario vardas vieniems primena „Microsoft Lietuvą“, kitiems – „Formulę-1“. VŽ „Savaitgaliui“ šios įmonės vadovas ir lenktynių komentatorius pasakoja apie savo darbą, IT aktualijas ir laisvalaikį.
„Šį pavasarį pasijutau didelis kalnų dviračių entuziastas – nusipirkau naują dviratį, sudalyvavau Vilniaus maratone, o liepą su kolegomis nuvykau į Mamoto kalnus Kalifornijoje. Ten, užsidegęs kaip vaikėzas, šokau per trampliną, verčiausi per vairą, o mano raktikaulis – pokšt ir iššoko“, – vos pradėjęs pokalbį žeria p. Kaikaris. Paklaustas, kaip dabar žiūri į kalnų dviračius, skubiai patikina: „Teigiamai. Po traumos JAV turėjau praleisti dar gerą savaitę, mat teko skristi į konferenciją kitoje Amerikos pusėje. Ten su bičiuliu užsukome į dviračių parduotuvę, ir ilgai negalvojęs nusipirkau ir naujus pedalus, ir batus. Dabar dar labiau laukiu naujo sezono.“
Kitas p. Kaikario pomėgis, o gal reikėtų sakyti, – darbas, lydi jį gerokai ilgiau.
„18 metų komentuoju „Formulę-1“, tačiau šių lenktynių gerbėjas esu nuo 1991 m., – skaičiuoja pašnekovas. – Keliolika metų nepraleidau nė vienų rungtynių.“ Deja, ir „Microsofte“, ir ankstesnėje jo darbovietėje per daug kitų užsiėmimų – stebėti visas rungtynes nebelieka laiko.