Verslo partnerystė: kaip pradėti?
Pavyzdžiui, jeigu vienas iš partnerių investuoja pinigines lėšas, kitas iš partnerių įsipareigoja prekes ar paslaugas parduoti - reikia konkrečių pardavimo planų. Rekomenduojama iš anksto pasirinkti kuo konkretesnius rodiklius, pagal kuriuos bus vertinama, ar planai pasiekti ir, jei nepasiekti, kaip bus sprendžiama - kodėl.
Tad, pirmiausia, reikia kuo tiksliau konkretizuoti planus - būsima partnerystė turi būti perkelta į verslo kalbą. Parengtas verslo planas pridedamas prie sutarties ir tampa neatsiejama jos dalimi.
Toliau turi būti aptariamas veiklos modelis: bendrovė ar jungtinė veikla. Numatomas veiklos valdymo mechanizmas vienas vadovas ar vadovas su valdyba, kaip bus skiriami atsakingi asmenys, kas balsuos.
Trečia, aptariami santykiai tarp veiklos dalyvių, tarp partnerių: kaip jie dalinsis pelną, dengs veiklos arba investicines išlaidas, kaip spręs nesutarimus.
Susitarti dėl nesutarimų sprendimo yra sunkiausia, nes niekas pradžioje nenori apie tai kalbėti. Tačiau, jei iškyla konfliktas, bet kuri procedūrinė klaida gali "kainuoti verslą". Būna atveju, kai partneris apgaunamas vien todėl, kad viena iš šalių geriau išmano įstatymus ir procedūras. Pavyzdžiui, sušaukei susirinkimą, kitas akcininkas nesužinojo, neatvyko, ir tada, pasinaudodamas tuo, kad jis neatvyko, sušaukei susirinkimą antrą kartą ir priėmei tau reikalingus sprendimus.
Todėl į sutartis visada siūlome įtraukti skyrybų mechanizmus - jei šalims nebegerai kartu dirbti, jos turi teisę išsiskirti.
Praktika rodo, kad sutartyse įtvirtinti konfliktų sprendimo mechanizmai veikia ir kaip tam tikra konfliktų prevencijos priemonė: atšaldo įkarštį, skatina ieškoti kompromisų, nes kažkada esi padėjęs parašą, įsipareigojęs, todėl jauti pareigą. Sutartys veikia tarsi konstitucija tarp šalių.
