Prasideda įdomybės: 3 mėn. EURIBOR tapo neigiama

Europos pinigų rinkų institutas (anksčiau – Europos bankų federacija) pranešė, kad antradienį pirmą kartą istorijoje 3 mėn. EURIBOR rodiklis tapo minus 0,001%, rašo naujienų agentūra „Bloomberg“. Viešai šie duomenys nėra prieinami, kadangi institutas juos skelbia su vienos dienos pavėlavimu.

1 mėn. bei 1 savaitės trukmės EURIBOR rodikliai jau kurį laiką yra neigiami (dabar sudaro atitinkamai -0,034% ir -0,032%), tačiau Lietuvoje daugelis paskolų siejamos su 3 mėn. ar 6 mėn. EURIBOR rodikliu. Pastarasis dar išlieka teigiamoje teritorijoje.

3 mėn. trukmės EUR LIBOR rodiklis, su kuriuo paskolų palūkanas sieja, pavyzdžiui, SEB bankas, jau kurį laiką taip pat yra neigiamas (penktadienį sudarė minus 0,005%).

Po šio įvykio susiklosto įdomi situacija, nes, kaip žinia, galutinės palūkanos, kurias moka paskolas su kintamomis palūkanomis paėmę gyventojai ar įmonės, paprastai susideda iš nekintamos dalies – banko maržos – ir EURIBOR rodiklio (pasirinktos trukmės, tačiau dažniausiai 3 mėn. ar 6 mėn.). Dviejų rodiklių suma yra galutinės skolininko mokamos palūkanos.

Sako, turėtų mažinti

EURIBOR rodikliui tapus neigiamu, bankų klientų interesus ginančios organizacijos teigia, kad bankai turėtų pradėti mažinti savo maržos dalį.

„Kalbame apie grynai matematinę operaciją – pliusas, susiliejęs su minusu, tampa mažesniu pliusu. Tai reiškia, kad jei banko taikoma marža yra 2%, o 3 mėn. EURIBOR neigiamas, klientas turi mokėti ne 2% palūkanų, o 1,999%. Bankai neturi jokio pagrindo nemažinti galutinių palūkanų. Aritmetika yra negailestinga ir bankai turėtų taikyti sutartyje numatytas sąlygas“, – sako Kęstutis Kupšys Asociacija „Už sąžiningą bankininkystę" vadovas.

Tiesa, VŽ žiniomis, ne visi bankai dėl neigiamų tarpbankinių palūkanų ketina mažinti savo taikomas maržas. Tą įrodė ir „Nordea“ atvejis, kai paskoloms, išduotoms Šveicarijos frankais, bankas atsisakė mažinti maržos dalį, nors CHF LIBOR jau kurį laiką yra neigiamas.

„Jei problema įgaus didesnį mąstą ir bankai atsisakys mažinti savo maržas, bankų klientams atsiras pagrįstas noras savo teises ginti teismuose ar reikalauti ginčo nagrinėjimo Lietuvos banke. Galutinių palūkanų nemažinimas dėl neigiamo tapusio tarpbankinių paskolų rodiklio yra visų logiškų principų ir vartotojų teisių pažeidimas. Jei teigiamo EURIBOR atveju aritmetika galioja, kaip ji gali negalioti EURIBOR tapus neigiamu?“, – klausia p. Kupšys.

Vieningos pozicijos nėra

Stasys Kropas, Lietuvos bankų asociacijos vadovas, sako, kad bankai kol kas neturi vieningos pozicijos dėl maržos mažinimo, susijusio su neigiamu tapusiu EURIBOR.

„Dėl šio klausimo vieningos pozicijos kol kas nėra. Kiekvienu atveju reikia žiūrėti, kokia yra banko ir kliento sutartis ir kaip ją galima interpretuoti“, – sako p. Kropas.

Kai kurie bankai sutartyse su klientu yra numatę, kad jei kintama paskolos dalis (EURIBOR) tampa neigiama, laikoma, kad ji yra nulis. Tiesa, šis punktas yra įtrauktas tik paskutiniu metu sudarytose sutartyse, tuo tarpu anksčiau sudarytose sutartyse jo nėra.

Planuojame papildyti Lietuvos banko ir atskirų bankų komentaru