Smaližių ieško ir mieste, ir kaime
„Šakočius kepė mano mama ir senelė, todėl mudvi su seserimi irgi išmokome konditerijos subtilybių. Įmonę įkūriau 1996 m. Tada asortimentas buvo nedidelis. Kepėme kelių rūšių tortus ir pyragus. Dabar pirkėjai gali rinktis iš 150 pavadinimų konditerijos gaminių“, – pasakoja Romualda Ramutė Pupšienė, Šilutės UAB „Smaližiaus kertelė“ direktorė.
Bendrovė saldumynus kepa nuosavoje kepykloje Šilutėje. Kepinių galima įsigyti firminėse parduotuvėse Šilutėje ir Kretingoje, taip pat nedidelėse krautuvėse Gargžduose, Rietave, Klaipėdoje, Šilalėje.
Važiuoja patys
Verslininkė pasakoja, kad nuolat ieško, kur realizuoti produkciją, bet nelaukia, kol norintys bendradarbiauti paskambins.
„Važiuojame patys, siūlome savo gaminius mažesnių miestų parduotuvėms. Anksčiau dalį kepinių parduodavome kaimų parduotuvėse. Dabar padėtis pasikeitė. Vienur atsidarė nedideli prekybos centrai, kitur – tiesiog žmonės į užsienį išvažiavo. Vis dar parduodame kepinių kaimuose, bet pelno gauname mažiau“, – apie pasikeitusią situaciją kalba p. Pupšienė.
Pašnekovė juokauja, kad Šilutėje konditerijos verslas klesti. Mat mieste vien šakočių kepyklų yra bent 6. Nors konditeriams reikia alkūnėmis pasistumdyti, pasak p. Pupšienės, kiekvienas randa pirkėjų.
„Nors konkurencija mieste nemaža, vis tiek telpame. Dalis verslininkų dirba su prekybos centrais ir ten realizuoja gaminius, kiti kepinius veža į vieną Lietuvos pakraštį, treti – į kitą“, – kaip konditeriai ieško, kur parduoti gaminius, pasakoja verslininkė.
Užsieniečiai nesuprato
„Smaližiaus kertelė“ kepa tortus, pyragaičius, skruzdėlynus, šakočius, pyragus, sausainius. Įmonė savo produkciją nuolat pristato mugėse.
„Kaziuko mugėje Vilniuje dalyvavome ketvirtą kartą. Jau atsirado nuolatinių klientų, kurie iš anksto teiraujasi, kur mugėje mūsų ieškoti. Be „Kaziuko“, dar dalyvavome mugėje Kaune. Dalyvavimas mugėse naudingas, nes ne tik parduodame nemažai produkcijos, bet ir užmezgame naudingų ryšių. Čia lankosi nedidelių parduotuvių savininkai, ieškantys įmonių, kurių gaminiais galėtų prekiauti. Pavyzdžiui, per mugę paprastai užmezgame po 2 verslo kontaktus, su kuriais vėliau imame bendradarbiauti“, – dalyvavimo mugėse naudą nurodo pašnekovė.
Vis dėlto mėginimas dalyvauti panašiose mugėse kitose šalyse nedavė norimų rezultatų ir užsieniečių lietuviški gaminiai nesužavėjo. Nors šakočiai ir atkreipia užsieniečių dėmesį, p. Pupšienės teigimu, įmonės patirtis mugėje nebuvo tokia sėkminga.
„Važiavome į mugę, kuri vyko Vokietijoje, netoli Prancūzijos sienos. Dalyvavimas visai nepasiteisino. Apsilankiusieji parodoje nelabai suprato, kas per kepinys yra šakotis. Nepavyko ir kontaktų užmegzti“, – kalba pašnekovė ir priduria, kad daugiau į užsienio parodas nebemėgino važiuoti.
Kaitos neišvengia
Įmonėje dirba 32 darbuotojai. Pasak p. Pupšienės, dalis darbuotojų – senbuviai, dirbantys ne vienus metus, kita dalis – vis besikeičianti.
„Darbuotojų kaitos nepavyksta išvengti. Vieni darbuotojai išvažiuoja padirbėti į užsienį, yra tokių, kurie padirba kitose bendrovėse ir vėl grįžta pas mus. Vis dėlto pagrindiniai konditeriai nesikeičia, didesnė ne tokių kvalifikuotų darbuotojų kaita“, – kalba verslininkė.
Ieškodama naujų darbuotojų bendrovė kreipiasi į darbo biržą, įdeda darbo skelbimus. Ponia Pupšienė sako, kad nors darbuotojų ir randa, toli gražu ne visi būna pasiryžę dirbti.
„Kepykloje reikia dirbti sunkiai. Deja, ne visi ieškantys darbo apskritai nori dirbti“, – darbuotojų motyvaciją vertina pašnekovė.
Kokių kepinių pageidaus klientai, priklauso ir nuo metų laiko. Gamybos apimtis gerokai padidėja kalėdiniu laikotarpiu, prieš Velykas, Motinos dieną, vasarą saldumynų dažniau užsako vestuvininkai.
„Pardavimas padidėja prie šventes. Kalėdos, Naujieji metai, Velykos, Motinos diena – pats darbymetis. Liepą ir rugpjūtį – vestuvių metas. Tada šildo ne tik saulė, bet ir užsakymų gausa“, – sezoniškumo įtaką verslui apibūdina pašnekovė.
