„Ferrari 360 Spider“: žvėris, kuriuo važiuodami nekęsite lietuviškų gatvių

2004 m. pagamintas „360 Spider“ po kapotu turi 3,6 l darbinio tūrio 400 AG (298 kW, 372 Nm sukimo momentas) V8 formos variklį ir yra varomas galine ašimi. Kitaip tariant, užsimiršus ir stipriau spustelėjus akceleratorių, nuo sankryžos automobilis gali pajudėti ne tiesiai, bet imti slysti šonu. Be to, aplinkinių džiaugsmui netruktų pradėti rūkti galinės ašies padangos.
Kai būtent taip pasielgiu judėdama nuo sankryžos vienoje Vilniaus gatvių, Rokas Markevičius, „Saugaus vairavimo mokyklos“ savininkas, žvilgtelėjęs į mane tarsteli: „Atsargiai“.
Vis dėlto mygtelėti akceleratorių iki aukštesnių variklio sūkių (maksimali riba ties 8.700 sūkių per minutę) itin malonu, mat riaumojimas, sklindantis iš keturių išmetimo sistemos vamzdžių, priverčia užvirti kraują.
Galingas variklis montuotas automobilio kėbulo viduryje, tad posūkius ryškiai raudonas „Ferrari“ įveikia nesiaikštydamas. Svarbiausia, jog nepatyręs vairuotojas nepamirštų, jog visa galia čia perduodama į galinę ašį.
Gatvės per prastos
Atsargiai Lietuvos gatvėse vairuoti „Ferrari“ reikia ir todėl, kad šiam troleibusų ir autobusų išvagoti, pavasarinėmis duobėmis paženklinti keliai nė kiek netinka.
Menkiausi iškilimai priverčia egzotišką automobilį kratytis, purtytis, o vairuotoją – tvirčiau įsikibti į vairą, kai jo vairuojamas automobilis šokteli per kalnelį. Ratu pataikius į vos įdubusį kanalizacijos dangtį ar duobelę, smūgis nuaidi per visą saloną, akimirką, rodos, netgi užgoždamas galingo variklio gausmą už nugaros.
Dėl to kalta ne tik itin standi, stabili ir sportiška automobilio pakaba, išlaikanti egzotišką automobilį itin staigiuose posūkiuose ant kelio ar platūs ratai. Platus ir pats „Ferrari“ kabrioletas – beveik 2 metrai. Tokio pločio bolidu kiekvieną nelygumą ir įdubimą apvažiuoti sunku, tenka dantis sukandus daužytis per duobes ir gailėti ryškaus automobilio.
Malonumo tik tiek, kiek spėji pastebėti aplinkinių žvilgsnių – „Ferrari“, nors ir 2004 m. laidos, Lietuvoje itin retas svečias. „Saugaus vairavimo mokyklos“ įkūrėjai pasakoja, kad dieną prieš parodydami Vokietijoje įsigytą ir į Lietuvą atvežtą automobilį žurnalistams, filmavo jo kelionę Vilniaus gatvėmis. Vaizdai fiksuoti riedant mieste leistinu greičiu, tačiau pro šalį važiavusiems, panašu, aplenkti lėtai važiuojantį „Ferrari“ buvo itin smagu. Ne ką mažiau dėmesio automobilis sulaukė ir vykdant techninę apžiūrą.
F-1 technologijos
400 AG galios variklis komplektuotas su pusiau automatine 6 laipsnių pavarų dėže. Tokios pavarų dėžės, sako p. Markevičius, montuojamos ir „Formulės 1“ automobiliuose.
Norint judėti į priekį automatiniu režimu, reikia nuspausti mygtuką „Auto“, įtaisytą ant centrinio tunelio priekyje, ir svirtelėmis prie vairo įjungti automobiliui pirmąją pavarą. Timptelėjus abi svirteles į save įjungiamas mechaninis pavarų dėžės valdymas, tad judant į priekį pavaras tenka keisti svirtelėmis.
Atbulinė pavara jungiama stumtelėjus specialią svirtelę, įtaisytą ant centrinio tunelio, greta milžiniško rankinio stabdžio svirties.
Būtent F-1 automobiliuose montuojama sankaba yra silpnoji į Lietuvą atsivežto „Ferrari“ vieta. Įprastai „Formulės 1“ lenktynėse automobiliai startuoja tik kartą, tad sankaba ir visos jai priklausančios dalys dyla mažiau nei važinėjant gatvėmis, kur pajudėti nuo sankryžos tenka itin dažnai. Kirilas Ososovas, į Lietuvą atvežto „Ferrari“ savininkas, sako, kad ilgaamžiškumu „Ferrari“ nepasižymi, juo, kitaip nei kokiu nors „Volkswagen Passat“, nuvažiuoti 500.000 km nepavyks. Be to, degalų sąnaudos siekia 25–30 l 100 km (į degalų baką, beje, telpa 95 l benzino), o techninį aptarnavimą tenka atlikti kasmet.
Galvoja apie trasą
Su dailiu sportišku kabrioletu, iki 100 km/h įsibėgėjančiu per 4,5 sek. (iki 160 km/h – per 10,6 sek.), išvystančiu maksimalų 289 km/g greitį, „Ferrari“ į Lietuvą atsivežę „Saugaus vairavimo mokyklos“ savininkai gatvėmis be instruktoriaus važinėti neleidžia. Šitaip esą saugiau.
Kol kas nėra galimybės duobėtas ir grublėtas miestų gatves iškeisti į, pavyzdžiui, lietuvišką ir latvišką lenktynių trasą. Vis dėlto p. Markevičius neslepia, jog apie tokią galimybę svarstoma. Tiesa, kol kas planai dėliojami tik popieriuje, mat lenktynių trasoje brangiai kainuos ne tik degalai, bet ir rizika bei „Ferrari“ amortizacija.
„Automobilio aptarnavimas kainuotų išties nemažai, ypač žinant, kad Lietuvoje nėra „Ferrari“ aptarnavimo centro, artimiausi – Suomijoje, Lenkijos pietinėje dalyje, Vokietijoje ir Rusijoje“, – sako p. Markevičius.