Tik dešimtadalį rinkėjų paveikia politinės kampanijos, rodo tyrimas

Ketvirtadienį Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslo instituto (TSPMI) dėstytojų grupė, vadovaujama profesorės Ainės Ramonaitės, pristatė savo pirmą kartą atliktą didelės apimties nacionalinį tyrimą „Kaip renkasi Lietuvos rinkėjas?“ Anot p. Ramonaitės, analogiški tyrimai jau daugelį metų vyksta praktiškai visuose Vakarų Europos valstybėse, pastaruoju metu juos pradėta atlikti ir pokomunistinėse šalyse.

„Nelengva atsakyti į klausimą, ar Lietuvos rinkėjas prognozuojamas. Mūsų tyrimas parodė, kad užtenka apie žmogų žinoti tris dalykus – amžių, gyvenamąją vietą ir ką jie galvoja apie sovietmetį – ir jau galima gana tiksliai nuspėti, už ką jis balsuos rinkimuose. Pavyzdžiui, neturtingi beveik nebalsuoja už liberalus, o kuo labiau išsilavinę ar kuo turtingesni, tuo labiau simpatizuoja dešiniesiems. Tie, kurie sako, kad sovietmečiu gyventi buvo geriau, labiau balsuoja už įvairius kairiuosius – dalis už socialdemokratus ar Tvarką ir teisingumą, nemenka dalis – už Darbo partiją“, – aiškino p. Ramonaitė.

Tačiau, pasak jos, Lietuvoje geriausiai veikia taisyklė „pasakyk, kas tavo draugas, pasakysiu, kas tu“ – žmonės linkę balsuoti taip, kaip balsuoja jų artimiausia socialinė aplinka: „Nemenka Tvarkos ir teisingumo partijos rėmėjų dalis yra besiblaškanti ir nebūtinai balsuoja už šią partiją, nors ir deklaruoja paramą jai. Tuo metu socialdemokratų, „darbiečių“ ir ypač konservatorių rinkėjai yra labiau stabilūs. Ir tyrimas parodė, kad šių partijų rėmėjų ir rinkėjų aplinkoje dauguma irgi pasisako už tą pačią partiją.“

„Lengviausia atpažinti Tėvynės sąjungos rinkėjus, jie nuo kitų skiriasi gana aiškiomis charakteristikomis ir pažiūromis. O sunkiausiai – Tvarkos ir teisingumo partijos bei Liberalų sąjūdžio“, – pridūrė ji.

Tyrimas taip pat parodė, kad lietuviai rinkėjai sistemiškai yra gana panašūs į Vakarų šalių rinkėją. Tačiau yra ir esminių skirtumų, tarp jų – susijusių su sovietmečiu, komunistiniu laikotarpiu bei šios ideologijos vertinimu. „Nemenkai daliai viduriniosios klasės Lietuvos žmonių vyresnių nei 35 metai sovietmetis yra savotiškai savas, artimas. Jis toli gražu nėra dėl visko smerkiamas. Kai Vakaruose beveik nerasi žmonių, kurie teigiamai vertintų komunistinę ideologiją“, – aiškino politologė.

Skirtinguose rinkimuose rinkėjai persidengia

Mažvydas Jastramskis, TSPMI dėstytojas, pabrėžė, kad tyrimas parodė, jog „nors savivaldos rinkimai dažnai pristatomi kaip visiškai skirtingi nuo Seimo rinkimų, egzistuoja didelis persidengimas tarp partijų elektorato abiejuose rinkimuose“. „Ir partijos neretai akcentuoja, kad viskas labai skiriasi bendrame nacionaliniame ir savivaldos lygmenyje. Bet, kaip rodo tyrimas, taip nėra – 2012 m. Seimo rinkimuose 45,8% rinkėjų, balsavusių už liberalus, balsavo už juos ir per 2011 m. savivaldos rinkimus. Kitose partijos tas procentas dar didesnis – Darbo partijoje 55%, Tėvynės sąjungoje – 88,3%, Socialdemokratų partijoje – 69,5%, Tvarkos ir teisingumo partijoje – 55,9%”, – vardijo jis.

Ponas Jastramskis atkreipė dėmesį, kad šiemet įvyksiantys pirmieji tiesioginiai merų rinkimai „gali paskatinti skirtumus tarp vietos ir nacionalinės partinių sistemų ir tapti save išpildančia pranašyste – savivaldos rinkimai iš tiesų pradės smarkiai skirtis nuo Seimo rinkimų“. Kita vertus, politologas spėja, kad vis dėlto nemenka tikimybė, kad tie, kurie balsuoja už atitinkamą lyderį mero rinkimuose, balsuos ir už jo partijos kandidatų į atitinkamos savivaldybės tarybą sąrašą. Taigi, Lietuvoje iš 60-ties savivaldybių gali būti tik pavieniai atvejai, kur merai turės „nedraugiškas“ sau daugumas tarybose.

„Rinkėjams, balsuojantiems savivaldoje, vietiniai lyderiai svarbesni nei nacionaliniai partijos lyderiai. Kita vertus, nemenkai daliai rinkėjų svarbūs ir nacionaliniai partijų lyderiai. Tiesa, tiesioginiai merų rinkimai gali pakoreguoti šią situaciją. Partijų ideologija apskritai yra palyginti svarbu, nors neretai tai nustelbia, kaip ta ar kita atitinkama partija veikia vietoje, kaip sprendžiamos savivaldos problemos. Be to, Lietuvos rinkėjai tampa vis labiau racionalūs: ekonomika daro įtaką tam, kaip balsuojama tiek Seime, tiek savivaldoje. Todėl svarbu ne tik kas valdo, bet ir kaip valdo“, – daro išvadas p. Jastramskis.

Kampanija nulemia kas dešimtojo apsisprendimą

Politologų atliktas tyrimas parodė ir tai, kas jau seniai pastebėta užsienio šalyse – rinkimų kampanija gali pastūmėti keisti nuomonę, tačiau tik palyginti nedidelę rinkėjų dalį. „Didžiausia dalis rinkėjų dar prieš prasidedant kampanijai esti apsisprendę, už ką balsuoti. Tai nereiškia, kad kampanija nereikalinga. Pirmiausia, vyksta kova dėl neapsisprendusių. Kita vertus, yra patvirtinama arba pakoreguojama iš anksto nusistatyta nuomonė“, – sakė Laima Nevinskaitė, TSPMI dėstytoja.

Pasak jos, rinkimų kampanija 2012 m. Seimo rinkimuose paveikė tik 12,5% rinkėjų apsisprendimą.

Nemenka dalis rinkėjų turi politinę tapatybę – 48,4% rinkėjų sako, kad yra tam tikrų partijų rėmėjai, tiesa, iš jų 11% kartais suabejoja ir blaškosi, tai yra ne visada balsuoja būtent už savo remiamą partiją. Daugiau kaip ketvirtadalis rinkėjų yra nuolat besiblaškantys, o spontaniškai balsuoja 12,1%.  „Kaip matome, šis skaičius beveik sutampa su tais, kurių politiniam apsisprendimui daro įtaką rinkimų kampanijos“, – atkreipė dėmesį p. Nevinskaitė.

Tyrimas parodė, Lietuvos žmonės apskritai „linkę nuvertinti žiniasklaidos ar kampanijos įtaką sau, bet įsitikinę, kad apskritai tai gana stipriai veikia rinkimų rezultatus, taigi, žmonės galvoja, kad ne jiems, bet kitiems rinkėjams kampanijos turi didelės įtakos“.

Pasak politologės, Lietuvoje faktiškai iš anksto jau galima su didele tikimybe atspėti galimus nacionalinio lygmens rinkimų rezultatus: „Kaip rodo 2012 m. birželį įvykusios apklausos, jos nedaug skiriasi nuo galutinių tų metų spalį įvykusių Seimo rinkimų rezultatų. Užfiksuotas tik didesnis Tvarkos ir teisingumo partijos kritimas bei Tėvynės sąjungos pakilimas. Kiek smuktelėjo ir Darbo partijos bei socialdemokratų populiarumas, truputį pakilo liberalų reitingai.“

„Apskritai, į rinkimus ateina tie, kurie domisi politika, yra aktyvūs pilietiškai. Tie, kurie nesidomi, tie dažniausiai nebalsuoja. Bet jeigu visi be išimties rinkėjai ateitų prie balsadėžių, turėtume visai kitokius rinkimų rezultatus“, – apibendrino Rūta Žiliukaitė, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto docentė.