Vietoj Darbo kodekso siūlomas eksperimentas

Tai vienas iš pasiūlymų, kaip sukurti naują socialinį Lietuvos modelį, apimantį užimtumo didinimą, skurdo mažinimą ir socialinio draudimo sistemos organizavimo pertvarkymą. Visi pasiūlymai visuomenei pristatomi šiandien rengiamoje konferencijoje „Lietuvos darbo santykių ir valstybinio socialinio draudimo teisinis-administracinis modelis“.

Užsirašyti į patikimas

Lanksčiu įdarbinimu ir atleidimu bei didesniais viršvalandžiais galės pasinaudoti įmonės, kuriose mažiausiai 90% dirbančiųjų gauna didesnę nei minimalią algą, turinčios profsąjungą arba darbo tarybą, kolektyvinę sutartį ir nebaustos pastaruosius penkerius metus už nelegalų darbą.

Galimybė daugiau uždirbti ar naudotis lankstesniu darbo grafiku būtų sudaryta tose įmonėse dirbantiems asmenims, kurių mėnesio atlyginimas ne mažesnis negu 1,5 vidutinio darbo užmokesčio (apie 3.345 Lt). Kaip vyksta eksperimentas, prižiūrėtų profesinių sąjungų ir darbdavių atstovai. Norinčios dalyvauti eksperimente įmonės turėtų pateikti paraišką Valstybinei darbo inspekcijai ir atitinkančios kriterijus būtų įrašytos į patikimų įmonių sąrašą.

Pasak Luko Savicko, VšĮ „Investuok Lietuvoje“ Projektų valdymo departamento projektų vadovo, prognozuoti, kiek bendrovių galėtų pareikšti norą, neįmanoma. Galima tik spėti, kad tokius kriterijus veikiausiai atitinka daugelis užsienio investuotojų, nes jų darbuotojų alga didesnė už Lietuvos vidurkį, įmonėse veikia profesinės sąjungos, pasirašytos kolektyvinės sutartys.

„Manau, didžioji dalis užsienio investuotojų galės pasirinkti, ar norės dalyvauti įgyvendinant šį pasiūlymą“, – svarsto p. Savickis.

Pramonei nepalanku

Tačiau Sigitas Gailiūnas, Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas, apgailestauja, kad laisvesni darbo santykiai bus neprieinami daugeliui vietos gamintojų. Darbininkų, kuriems mokama didesnė nei 3.345 Lt mėnesinė alga, apdirbimo pramonėje nėra daug. Modelis galės būti pritaikomas ten, kur galbūt mažiau aktualus, – IT, finansų, apskaitos ar energetikos sektoriuose.

„Tokia forma man primena skatinimą didinti atlyginimus. O šis būdas nebūtų tinkamas, nes Lietuvoje žemas darbo našumas, lemiantis atlyginimo dydį. Todėl tie, kuriems darbo santykiai yra aktualiausi, lankstumo nesulauks“, – atkreipia dėmesį rūmų vadovas.

Modelio autoriai taip pat negali atsakyti, kiek įmonių galėtų dalyvauti minėtame eksperimente. Pavyzdžiui, net nėra tikslios informacijos, kiek šalyje yra įmonių, kuriose pasirašytos kolektyvinės darbo sutartys.

„Mums toks pasiūlymas atrodo patrauklus. Specialistas, gaunantis, tarkim, 5.000 Lt, galėtų spręsti, ar sutinka dirbti už tokį atlyginimą ir išsaugoti visas socialines garantijas, ar nori uždirbti daugiau ir turėti mažiau socialinių garantijų“, – teigia Artūras Černiauskas, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas.

2013 m. „Spinter tyrimų“ apklausos duomenimis, 89% darbuotojų sutiktų dirbti viršvalandžius, jeigu už tai gautų didesnį atlyginimą.

Žingsnelis priekin

Eksperimentas, kaip tikimasi, parodys, ar tokias nuostatas galima būtų taikyti tik ribotą laiką – 2 ar 3 metus, o gal ir ilgiau.

Tadas Šatkauskas, UAB „Sabelija“ vadovas, net tokį kuklų žingsnį vertina teigiamai.

Pasak jo, politikams darbo santykių liberalizavimas reiškia riziką ateinančiuose rinkimuose prarasti nemažai balsų. Todėl lietuviškasis Darbo kodeksas darbdaviams – vienas griežčiausių visoje ES.

„Todėl net jeigu nors dešimtadalis bendrovių galės lengviau atsikvėpti, tai bus laimėjimas. Jei vietos verslas tuo nepasinaudos, galbūt galėsime pritraukti daugiau užsienio investuotojų“, – viliasi p. Šatkauskas.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“.