Apyvartinės lėšos: kaip nepritrūkti, iš kur gauti

Apyvartinės lėšos verslininkams būtinos gamybos žaliavoms, prekėms įsigyti. Jų pritrūkus įmonės veikla apmiršta, o apyvartos ciklas, kai pinigai verčiami atsargomis arba žaliavomis, o vėliau vėl grįžta, nutrūksta.

Verslininkai teigia, kad nepritrūkti kapitalo apyvartai padeda labai gerai sustyguoti gamybos ir prekybos procesai, nemokių klientų vengimas. Vis dėlto, jei apyvartinių lėšų trūksta, nieko blogo kreiptis ir į banką.

Viskas apgalvota

Jei už visus turimus pinigus įmonė prigamina produkcijos, tačiau negali jos parduoti – verslas dėl atgal į sąskaitą negrįžtančių pinigų stoja. Dėl šios priežasties labai svarbu tiksliai apskaičiuoti savo galimybes.

Justinas Kanopa, Rokiškio mėsos gamybos ir perdirbimo UAB „Daivida“ vadovas, sako, kad itin daug dėmesio skiria darbui su klientais, tiekėjais ir stengiasi, kad atsargų likutis visuomet būtų kuo mažesnis.

„Žinoma, gamybos planavimas yra vienas svarbiausių dalykų, padedančių išvengti apyvartinio kapitalo trūkumo. Labai svarbu viską sudėlioti taip, kad atsargų likutis visuomet būtų kuo mažesnis, gaminti tiek, kiek galima greitai realizuoti ir atgauti pinigus tolesnei gamybai“, – kalba verslininkas.

Pradedantieji verslininkai apyvartinių lėšų trūkumo galėtų išvengti ir kuo mažiau pinigų skirdami mažiau reikšmingiems dalykams, pavyzdžiui, biuro patalpoms.

Prižiūri atsiskaitymus

Vienas didžiausių įmonių priešų, lemiančių ir apyvartinių lėšų trūkumą, – vėluojantys atsiskaitymai.

„Daug dirbame su tiekėjais, klientais, labai stengiamės, kad atsiskaitoma būtų laiku. Šiandien tai labai svarbu“, – kalba p. Kanopa.

Norint išvengti vėlavimų kartais apsimoka apskritai atsisakyti rizikingų užsakymų. Raimundas Tulas, Kauno UAB „Eurofortas“, užsiimančios langų, durų, vartų gamyba, vadovas, sako, kad į klientų prašymus mokėjimą už prekes atidėti pastaruoju metu žiūri labai neigiamai.

„Deja, ir šiandien dar labai daug klientų norėtų prekes gauti su mokėjimo atidėjimu. Pastaruoju metu esame nusprendę tokias sutartis sudaryti kuo rečiau. Dėl šios priežasties net prarandame nemažai užsakymų. Tačiau neatsiskaitymų problema labai didelė, o jie labai dažnai ir lemia, kad įmonėms pritrūksta apyvartinių lėšų“, – teigia p. Tulas.

Su neišgalėjimu atsiskaityti iš karto galima tvarkytis ir kitais būdais, pavyzdžiui, pasinaudoti faktoringo paslauga. Tačiau pastaraisiais metais ji nėra labai populiari.

„Prieš kokius penkerius metus faktoringas tikrai buvo gana populiarus, tačiau dabar jo nebenaudojame, mat įmanoma pasiskolinti geresnėmis sąlygomis“, – teigia p. Tulas.

Verta pasiskolinti

Pritrūkus apyvartinių lėšų pasiskolinti pinigų iš banko dažnai būna sunku psichologiškai. Skolintis įprasta ir saugu tuomet, kai įmonė auga ir sėkmingai veikia, o ne tuomet, kai patiriami sunkumai. Tačiau verslininkai sako, kad bendradarbiauti su bankais dėl apyvartinių lėšų apsimoka.

„Bendradarbiauti su bankais trūkstant apyvartinių lėšų tikrai apsimoka. Prireikus mums labai padeda turima kredito linija“, – sako p. Kanopa.

Ponas Tulas teigia, kad laiku pasiimta paskola prieš kelerius metus, kai įmonei lėšų trūko, buvo labai geras sprendimas.

„Kai prieš kelerius metus turėjome rimtų problemų dėl apyvartinio kapitalo, padarėme labai gerą sprendimą ir paėmėme paskolą su garantija. Ta paskola mums leido viską sustatyti į vietas ir vėl normaliai dirbti. Mums toks ėjimas davė labai daug naudos, skolinomės pačiu laiku“, – dėsto verslininkas.

Straipsnis publikuotas dienraštyje "Verslo žinios".