Socialinis tinklas ir traukia, ir skandina

Ernestas Paulauskas, suvenyrus gaminančių ir importuojančių įmonių „Suvena“ ir „Epigone“ savininkas, neslepia, kad naudos iš to, kad įmonė turi puslapį „Facebooke“ nėra daug.
„Kadangi esam didmenininkai ir nedirbam su galutinu vartotoju, puslapis mums nėra verkiant reikalingas. Bet ir neketinam jo atsisakyti, nes tai pagerina įmonės paieškos internete rezultatus“, – pagrindinę priežastį, dėl kurios daugelis įmonių kuriasi socialiniuose tinkluose, įvardina p. Paulauskas.
Kalbinti verslininkai lenkia pirštus, dėl ko verta būti socialiniam tinkle: populiarinamas prekės ženklas, pritraukiama naujų vartotojų, sužinoma klientų nuomonė, gesinami galimo konflikto židiniai.
Tačiau specialistai įspėja, kad socialinis tinklas turi nemažai minios bruožų, todėl yra rizika, kad galima susidurti su minios psichologija, kuri dažnai yra visa griaunanti ir neracionali.
Raštingas verslininkas
Nidas Kiuberis, kavinių tinką „Coffee Inn“ valdančios UAB „Keturi kambariai“ bendraturtis, socialiniuose tinkluose pats atstovauja bendrovei. Ir sako, kad prieš sukuriant įmonės puslapį, verta sau atsakyti į keletą klausimų: kodėl aš tai darau, kam tai bus įdomu ir ar tai turi prasmę.
„Facebook“, kaip socialinis tinklas, yra tinkamiausia vieta užmegzti ryšį. Atsakome į kiekvieną mums adresuotą komentarą, išsakome savo nuomonę, o jei esam neteisūs – atsiprašom ir ištaisom klaidas. Tačiau nebijom išsakyti savo požiūrio ir nenusileidžiam iki keliaklupsčiavimo prieš klientą“, – aiškina p. Kiuberis, „Facebooke“ subūręs 43.500 žmonių bendruomenę.
Anot jo, kadangi „Coffee Inn“ veikla ir prekės ženklas paremti emocija, socialiniuose tinkluose galima užkrėsti kitus savo pomėgiu gerti kavą, dalintis nuotaika, įspūdžiais, pastebėjimais ir dar labiau sustiprinti ryšį su bendruomene. O pats geriausias variantas, jei socialiniame tinkle gali bendrauti pats savininkas, kuris išmano verslo subtilybes ir gali žaibiškai priimti sprendimus.
Be to, jis atkreipia dėmesį į dar vieną pranašumą – bendraudamas socialiniuose tinkluose verslininkas gali užčiuopti ir pirmuosius simptomus, jei kas nors atsitinka įmonės veiklai ar jos produktui. Samdomi agentūrų atstovai, pasak jo, moka rašyti ir bendrauti, tačiau dažnai nežino, ką reikėtų pasakyti, ką būtina nutylėti arba savo darbą atlieka nenuoširdžiai, o tai galima labai greit pajusti.
Siauras požiūris
Vaida Budrienė, AB „Stumbras“ korporatyvinių reikalų vadovė, pasakoja aplankiusi visas agentūras, besiskelbiančias, kad išmano komunikaciją socialiniuose tinkluose. Tačiau teko nusivilti, nes pasirodė, kad išmanymas labai siauras.
„Na, parašysime tą ir tą, čia mus „palaikins“ (nuo žodžio „ like“ – red. past.), tada dar prizų padalinsime. Netinka? Na gerai, dar reklamos įdėsime, kad daugiau „draugų“ turėtumėme“, – agentūrose išgirstus pasiūlymus perpasakoja p. Budrienė.
Ir apgailestauja ilgalaikio požiūrio neišgirdusi. Nes tam, kad vartotojas ne tik būtų priverstas atsakyti į žinutę, bet ir dalyvautų, kurtų, neatsijungtų po eilinės žinutės, reikia išmanymo ir supratimo.
„Kodėl socialiniai tinklai neišnaudojami? Todėl, kad nėra Lietuvoj specialistų, kurie pasakytų, ką tiksliai reikėtų daryti – kaip kalbėtis su tuose socialiniuose tinkluose esančia auditorija ir kaip tiksliai tuos santykius sukurti“, – kategoriškai vardina p. Budrienė.
Daugelis įmonių, jos vertinimu, „Facebooką“ yra pavertusios skelbimų lenta, kurioje pateikiami pranešimai spaudai, informacija apie rudeninius išpardavimus arba restorano dienos meniu. Bet kas iš to vartotojui? Kokią pridėtinę vertę jis gauna ir kodėl jis turėtų tai skaityti – nepagalvota.
Ji pritaria p. Kiuberiui, teigiančiam, kad pagrindinė bėda, jog įmonėms stinga kūrybiškumo, tai, kad jos sugeba tik įdėti muzikinio klipo nuorodą, parašyti apie krepšinį ar paprašyti už dovanėlę paspausti „like“ – akivaizdžiai parodo fantazijos trūkumą.
AB „Stumbras“ turi puslapį „Facebooke“ „Mr. Stumbras“, tačiau jame pateikiama informacija ne apie įmonę, o patarimai bei informacija apie alkoholinius gėrimus ir jų vartojimo kultūrą: pasaulio barus, įdomias taures, kokteilius, socialines reklamas ir t. t. Apie įmonės puslapį dar tik galvojama.
Vienas verslininkas perpasakoja internete skaitytą istoriją, kaip internautai paguldė ant menčių tabako kompaniją. Pasirodo, neabejingiems piliečiams užkliuvo naujas gaminys – aromatizuotos cigaretės, kurios, jų įsitikinimu, skirtos tikrai ne rūkaliams, o paaugliams. Pasipylė vienas už kitą aštresni ir net užgaulūs pasisakymai, tad, suskubusi gelbėti reputaciją, tabako kompanija pareiškė aromatizuotų cigarečių gamybą nutraukianti.
„Reikia turėti galvoje, kad socialinis tinklas turi nemažai minios bruožų, todėl yra rizika, kad galima susidurti su minios psichologija, kuri dažnai yra visa griaunanti ir neracionali“, – įspėja Kęstutis Gečas, UAB „Viešųjų ryšių technologijos“ direktorius.
Jo nuomone, socialiniai tinklai – tai dar vienas kanalas, per kurį galima bendrauti su klientais, partneriais ar įmonei svarbiais žmonėmis. Jis toks pats, kaip televizija, spauda ar interneto naujienų portalai, tik juose bendraujama tiesiogiai, o ne per žurnalistus.
„Viena vertus, tai padeda valdyti kilusią krizę, atsakyti į kaltinimus, nes galima efektyviau, greičiau ir su mažesnėmis sąnaudomis kreiptis į tikslinę auditoriją, o pačios informacijos niekas nebandys revizuoti, trumpinti ar keisti. Tačiau, antra vertus, ir socialinio tinklo nariai, lankytojai turi galimybę pareikšti savo nuomonę, kurią pamatys visi kiti socialinio tinklo dalyviai. Tad jei šis grįžtamasis ryšys bus labai kritiškas, bendravimas per socialinį tinklą gali būti netgi žalingas“, – atkreipia dėmesį p. Gečas.
Todėl spręsti, kaip įveikti krizę, per socialinį tinklą, anot jo, gali tik tos įmonės, kurios visiškai atsisako siekio kontroliuoti informaciją ir ypač manipuliuoti ekspertų nuomone. Čia neįmanoma išsisukti tvirtinant: „mes kalti tik iš dalies“, „nieko čia blogo“ ir t. t. Čia galioja taisyklė, kad socialinio tinklo nariai pripažins tik besąlyginį atsiprašymą, nuoširdų gailėjimąsi ir pasiryžimą keistis.
Kaip išvengti bėdų
Internete galima rasti patarimų, kaip elgtis, jei interneto bendruomenė nusiteikusi priešiškai. Nealas Rodriguezas, interneto rinkodaros ekspertas, tinklalapyje „forbes.ru“ išskiria tris negatyvo tipus. Pirmasis – kai pirkėjui įsigyta prekė nepatiko ir jis apie tai suskubo parašyti. Tokiais atvejais negatyvą galima pašalinti išsprendus vartotojo problemą.
Kur kas didesnė bėda, jei žmonės rašo blogai apie įmonę todėl, kad jiems tai teikia malonumo. Bet praktika rodo, kad su tokiu negatyvu ne visuomet verta kovoti – daugeliu atvejų tai išsisprendžia savaime, kai nepatenkintieji išsilieja ir išsiskirsto. Tačiau jei kritiška nuomonė gresia suformuoti informacinę audrą, turėtų įsikišti kompanijos vadovai ir išdėstyti argumentus, galinčius šią audrą numalšinti.
VERSLO TRIBŪNA
Sudėtingiau, kai negatyvo bangą kelia konkurentai arba priešai. Bet ir tuomet galima pritaikyti įvairių metodikų. Viena jų – kviestis ekspertus. Tam reikėtų išsiaiškinti, kieno nuomonę auditorija vertina ir tokių ekspertų išvadas paskelbti.
***
Tekstas skelbtas rugsėjo 19 d. dienraštyje „Verslo žinios“.