Ekspertai: kultūros ir kūrybinių industrijų sektoriui reikia ne tik scenos, bet ir strategijos
Patricija Reut, Inovacijų agentūros Pažangos departamento vadovė, pasakoja, kad KKI pastaraisiais metais yra vienas labiausiai augančių ekonomikos sektorių, prisidedančių prie pridėtinės vertės ir socialinės ekonomikos kūrimo.
„2021-2030 m. Kultūros ir kūrybingumo plėtros programoje įvardijama, kad nėra išnaudojamas KKI potencialas kurti aukštos pridėtinės vertės ekonomiką ir inovatyvias socialines paslaugas. Tuo pat metu sektorius sparčiai auga – žaidimai, kino, audio kūryba tampa vis paklausesni, vartotojai vis daugiau išleidžia skaitmeninėms prenumeratoms, renginiams, kelionėms. Pvz., žaidimų industrija generuoja 300 mln. Eur pajamų per metus ir iki 2030 m. gali peržengti 1 mlrd. Eur ribą“, – vardija P. Reut.
Daiva Nazarovienė, Kultūros ministerijos Strateginių pokyčių grupės vyriausioji patarėja, apžvelgia, kad, Inovacijų agentūra, išanalizavusi Valstybinės duomenų agentūros duomenis, nustatė, jog kultūros ir kūrybinių industrijų sektorius sukuria apie 2 mlrd. eurų vertės – tai sudaro maždaug 3 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto.
„Net ir po pandemijos sektorius sparčiai atsigauna. Dėl lankstaus darbo pobūdžio, savarankiškumo ir inovatyvumo KKI tampa strategine sritimi jaunimo ir socialiai jautrių grupių užimtumui“, – sako ji.
Proveržio užuomazgos
Edita Sabalionytė, Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos direktorė, pastebi, kad KKI sektoriuje pastaraisiais metais buvo daug reikšmingų proveržių.
„Tokie sėkmės pavyzdžiai, kaip „Saulė ir jūra“, operos solistės Asmik Grigorian, dirigentės Mirgos Gražinytės-Tylos, garso prodiuserių Aleksandros ir Viliaus Kerų pripažinimas, režisierių Lauryno Bareišos, Marijos Kavtaradzės, Saulės Bliuvaitės laimėjimai kino festivaliuose įrodo, kad Lietuvos kūrėjai yra pajėgūs veikti tarptautinėje arenoje“, – vardija pašnekovė.
Ji tęsia, kad sektoriaus daugialypiškumą atskleidžia „Vinted“ pavyzdys – kaip paslaugų dizainas, UX/UI sprendimai ir vartotojo patirties kūrimas tampa neatsiejama KKI dalimi. Taip pat – „DADADA Studio“ bei „Processoffice“ studijos kūrėjai, kurie, bendradarbiaudami su Šventuoju Sostu, sukūrė Vatikano Šv. Petro bazilikos istoriją pristatančią dirbtiniu intelektu paremtą parodą „Pétros ení“ („Petras yra čia“). Ar lietuvių sukurtas žaidimas „Human: Fall Flat“, pasiekęs įspūdingą pardavimų rekordą – iki 2025 m. sausio mėn. visame pasaulyje jo parduota daugiau kaip 55 milijonai kopijų.
Pasak P. Reut, KKI skatina inovacijas ir konkurencingumą ne tik savo, bet ir kituose sektoriuose. Tokie pavyzdžiai kaip „Žiedų valdovas“ ar „Sostų karai“ rodo, kaip kūryba tampa ekonomikos augimo varikliu – stiprina šalies įvaizdį, pritraukia turistų, kuria darbo vietas.
„Įtraukdami KKI į inovacijų kūrimo procesą, bendradarbiaudami su kitais sektoriais galime rasti inovatyvesnių, tvaresnių bei efektyvesnių problemų sprendimo būdų“, – komentuoja ji.
P. Reut pabrėžia, kad ypač svarbus ir socialinių inovacijų aspektas bei KKI reikšmė jų kūrimui. „Gebėjimas sėkmingai bendradarbiauti su įvairių sektorių atstovais lemia tai, kad KKI yra socialinių inovacijų variklis“, – sako pašnekovė.
Numatyti 5 akceleratoriai
Kad Lietuvai pavyktų išnaudoti visą sektoriaus potencialą, Inovacijų agentūra kartu su Kultūros ministerija pristato KKI akceleratorių, kurio tikslas – padėti kūrybiniams verslams pereiti nuo idėjų prie augimo, eksporto ir ilgalaikių verslo modelių. Trys svarbiausios sritys, kuriose akceleratoriumi tikimasi įpūsti apčiuopiamų pokyčių – tarpsektorinė tinklaveika, verslo kompetencijų stiprinimas ir tarptautinių partnerysčių plėtra.
„Pagrindinė sektoriaus atstovų keliama problema – verslumo įgūdžių stoka. Problematiką papildo ir tai, kad Lietuva – nedidelė rinka, todėl kuriant naujus produktus ir paslaugas aktualu iškart dėlioti eksporto ir plėtros strategiją“ – teigia pašnekovė.
P. Reut pasakoja, kad iki 2027 m. gruodžio 31 d. vyksiančiame projekte numatyta paleisti penkis akceleratorius, kurie aprėps skirtingas temas. Įvadinis akceleratorius yra skirtas išgryninti idėjos vertės pasiūlymą rinkai, didinti finansų planavimo, pardavimų skaitmenizacijos socialinio poveikio vertinimo kompetencijas. Eksporto akceleratorius skirtas padėti sukurti eksporto skatinimo strategiją. E-komercijos akceleratoriuje bus dirbama e-parduotuvės turinio auditu, SEO optimizacija, e-rinkodaros strategija. Žiedinis akceleratorius padės kurti tvarumo strategiją ir įsigilinti į kitus žiedinės ekonomikos etapus, o ArtTech akceleratorius susitelks į KKI produktų skaitmeninimą, inovatyvių paslaugų ir produktų kūrimą, kūrybos komercializaciją bei intelektinę nuosavybę kūrybos procesuose.
„Projekto programos kuriamos dabar: bendraujame su ekosistemos nariais, gilinamės į paties sektoriaus poreikius. Taip pat daug dėmesio skirsime tinklaveikai, norime, kad KKI sektoriaus verslai bendradarbiautų ne tik tarpusavyje, bet ir su kitų sektorių atstovais. Tarpsektorinis bendradarbiavimas yra vienas pagrindinių KKI sektoriaus sėkmės variklių“, – akcentuoja ji.
Verslo nėra be kūrėjų
Kultūros ministras Šarūnas Birutis teigia, kad šiandien nebeįmanoma kalbėti apie meną ir verslą kaip atskiras sritis:
„Šiuolaikiniame pasaulyje apskritai nebegalima kalbėti apie meną ir verslą kaip skirtingas sritis. Kiekvienas verslas, technologija ar inovacija gali būti sėkminga tik tiek, kiek joje yra kūrybiškumo, reikšmingo kultūrinio turinio ar funkcionalaus, vartotojui patrauklaus ir pritaikyto dizaino. Vadinasi kiekvienas šiuolaikinis verslas privalo turėti KKI dalį – savo kūrėją, o kiekvienas kūrėjas, siekiantis kurti konkurencingus produktus ar paslaugas, privalo būti sėkmingas verslininkas ar verslo komandos dalis. Todėl kalbėdami apie KKI sektorių, mes kalbame apie kūrybišką verslą ir ekonomiškai sėkmingą kūrėją viename asmenyje ar komandoje, bet nebe apie atskirus pasaulius“, – sako ministras.
VERSLO TRIBŪNA
Milijardinės investicijos į energetikos ateitį bijo vieno didžiausių priešų – nenumatomumo. Apie teisinį numatomumą (angl. predictability) ir jo svarbą Europos bei Lietuvos energetikos sektoriuose „Verslo tribūnoje“ aiškina advokatų kontoros „Glimstedt“ asocijuotasis partneris, energetikos teisės ir rinkų reguliavimo ekspertas, VU ES energetikos teisės dėstytojas Mindaugas Jablonskis.
Ilgos valandos treniruočių ir griežta disciplina tarp jų, kasdienis darbas ir pasiaukojimas – žiūrovams, matantiems džiaugsmingas pergalės akimirkas, ši sporto pusė dažnai lieka nematoma. Reklamos kampanija „Kartu kelyje į pergalę“ skirta padėkoti Lietuvos sportininkams ir jų komandoms už sunkų darbą treniruotėse ir varžybose bei įkvepiantį ryžtą siekiant pergalių. OWEXX reklamos kampanijoje išryškinama, koks svarbus sportininkams yra pasiekimų įvertinimas ir nuolatinis palaikymas – juk kartu galime pasiekti daugiau.
Šiandien yra paskutinė diena įsigyti Rygoje plėtojamo projekto „Preses Nama Kvartāls“ ketvirtosios emisijos obligacijų. Pirmaujanti investicijų į nekilnojamąjį turtą valdymo bendrovė „Lords LB Asset Management“ Latvijos sostinės centre stato naują verslo kvartalą.
Jau rugsėjo 20-ąją į Neringą, Juodkrantę, grįžta jubiliejinis, dešimtasis festivalis „Sveika, Neringa“. Viena svarbiausių jo dalių – akcija „Tvarkomės prie jūros“, kuri kasmet suburia šimtus savanorių rūpintis Pilkosiomis kopomis, vadinamomis Kuršių nerijos perlu. Šiemet prie šios misijos jungiasi ir didžiausia šalies bendrovė „Švyturys-Utenos alus“ – įmonė tapo festivalio rėmėja ir sako, kad tokios iniciatyvos labai svarbios, nes jos sutelkia bendruomenę, skatina savanorystę ir leidžia tvarumo pažadus paversti realiais darbais.
E. Sabalionytė pritaria, kad kūryba gali kurti vertę sveikatos, švietimo, technologijų ar turizmo srityse, tačiau tam būtinas strateginis požiūris, verslumo kompetencijos ir gebėjimas auginti auditorijas.
„Daug kūrėjų susiduria su vadinamuoju „augimo barjeru“, kurį įveikti galėtų padėti stipri mentorystės sistema. KKI sektorius turi milžinišką kūrybinę galią, tačiau tam, kad ji virstų sisteminiu proveržiu, reikia ne tik talento, bet ir gerai sustyguotos infrastruktūros bei strateginio požiūrio“, – mano pašnekovė.
Ji pabrėžia, kad išlieka ir finansavimo iššūkiai – rizikos kapitalui KKI vis dar atrodo per daug neapibrėžtas sektorius. Kad tai pasikeistų, reikia ir kūrėjų verslumo, ir lankstesnių finansavimo modelių.
Naudą raškytų visi
E. Sabalionytės nuomone, visuomenės požiūris į sektorių Lietuvoje jau dabar keičiasi: KKI vis labiau vertinamas ne tik kaip meninę, bet ir kaip realią vertę kurianti ekonomikos, inovacijų ir socialinės įtakos dalis.
„Vis daugiau žmonių suvokia, kad kūryba yra ne tik saviraiškos priemonė, bet ir profesinė veikla, kuri generuoja pajamas, kuria darbo vietas, formuoja šalies įvaizdį, stiprina bendruomeniškumą“, – sako ji.
Kultūros ministras Šarūnas Birutis akcentuoja, kad neišnaudotas ekonominis sektoriaus užtaisas galėtų kurti apčiuopiamą vertę ne tik visuomenei, bet visai šaliai.
„KKI sukuriamos pridėtinės vertės dalis ekonomikoje turėtų išaugti daugiau kaip dvigubai – nuo 2 proc. 2023 m. iki 4-5 proc. 2030 m. Be to, Lietuvoje sukurtų KKI produktų ir paslaugų dalis šalies eksporto struktūroje sudarys esminę dalį, o tai reiškia, kad Lietuva pereis nuo žaliavų eksporto ir konkuravimo pigia darbo jėga prie aukštos pridėtinės vertės produktų gamybos ir paslaugų kūrimo, kurių kilmės šalis bus Lietuva“, – teigia Š. Birutis.
