„Agathum“ įkūrėjai: „Bėgimo renginius sugalvojome dėl asmeninio noro kurti pokytį“

Įdomu tai, kad pirmosios iniciatyvos ir noras „padaryti kažką bendruomenei ir miestui“ gimė dar tada, kai paties verslo nebuvo. Kaip sako broliai Algirdas ir Vytautas, iki 2013 metų Kaunui trūko svarbaus elemento – klasikinio miesto vardo maratono, kurį kurti jie pradėjo dar iki atsirandant AB „Agathum“, vedini savo pomėgių ir svajonių.

„Mudu su žmona nuo mokyklos laikų buvome glaudžiai susiję su sportu, o bėgimas man visada buvo artimas. Tiesa, medicinos studijos jį nustūmė į antrą planą. Tik JAV, atlikdamas medicinos rezidentūrą, vėl atsigręžiau į bėgimą ir pradėjau dalyvauti įvairiuose renginiuose. Ypač įsiminė įspūdingas Las Vegaso „Rock & Roll“ pusmaratonis: tūkstančiai žmonių, spalvos, muzika, šviesos, įspūdingi bėgikų kostiumai, šventiška miesto atmosfera, žiūrovų palaikymas – visa tai virto nepakartojamu spektakliu, kurio dalimi tapome kiekvienas.

Po daugybės kitų bėgimų, maždaug 2011 metais, mums visiems kilo idėja sukurti kažką panašaus Kaune. Beje, tai niekada nebuvo finansinio pelno siekiantis projektas: maratonas buvo ir šimtu procentų išlieka kaip mūsų aistros bėgimui išraiška ir dovana Kauno miestui“, – pasakoja Vytautas Pukis. 

Prisimindamas maratono atsiradimo priešistorę, Algirdas sako, kad tuomet ir bėgiojančiųjų pernelyg daug Kaune nesimatydavo: „Žmonės važiuodami pro šalį automobiliu juokdavosi klausdami: kur bėgate, gal pavežti? O mes svajojome, kad Kaunas turėtų savo maratoną, tokį, kokį tuo metu turėjo tik sostinės Vilnius, Ryga ar Talinas.

Tad 2013 metais startavo pirmasis Kauno maratonas, kurį finansavo tuomet dar šviežiai mūsų įkurta AB „Agathum“, o visais maratono organizaciniais darbais teko užsiimti man pačiam. Tiesa, gana greitai surinkome puikią komandą, kuri drąsiai ėmėsi darbų.

Jau pats pirmasis renginys praėjo puikiai: pavyko pritraukti net 1 850 dalyvių. Nuo šio pirmojo žingsnio ir šalia sukurto Kauno maratono klubo prasidėjo jau keliolika metų trunkanti renginio istorija“, – prisiminimais dalijasi Algirdas Pukis.

Ne tik bėgimo renginių, bet ir jaunųjų talentų rėmimas 

Įkurtasis Kauno maratono klubas tapo ne tik Kauno maratono, bet ir kitų bėgimo renginių kūrimo platforma: suvienijęs bendraminčius entuziastus ir subūręs prie renginių dirbančią lyderių komandą, klubas surinktas lėšas naudoja ne tik investicijoms į tolesnį renginių kokybės gerinimą, bet ir sportininkų rėmimui: karjeros pradžioje klubas palaikė ir rėmė tokius olimpiečius kaip Remigijus Kančys, Rasa Drazdauskaitė, Liveta Jasiūnaitė, Vaida Žusinaitė ir kitus.

Tarp klubo organizuojamų bėgimų – ir kiekvieną rudenį pasaulinę Rožinio kaspino iniciatyvą palaikantis „Pink Run“ bėgimas ir vasarą palydėti bei į miestą sugrįžti pakviečiantis „Naktinis bėgimas“.
Kaip pasakoja Vytautas Pukis, jo gyvenamame Hantsvilio mieste, Alabamos valstijoje, vykstantys „Rožinio kaspino“ 5 km bėgimai, skirti krūties vėžio prevencijai ir informuotumo didinimui, yra tapę didžiausiu tokio tipo renginiu Šiaurės Alabamoje, kasmet sutraukdami apie 6 tūkstančius dalyvių ir surenkantys nemažai lėšų šios ligos užkluptų moterų paramai.

„Savo klinikoje taip pat dažnai susiduriu su pacientėmis, kurioms diagnozuojamas krūties vėžys, tad ši tema man artima. Taip gimė idėja surengti panašų renginį Kaune. Džiugu, kad kauniečiams ši iniciatyva tapo ypač svarbi ir buvo labai geranoriškai priimta: tiek dalyvių skaičius, tiek surenkama parama kasmet auga. Šiemet „Pink Run“ bėgimo metu buvo paaukota daugiau kaip 13 tūkstančių eurų paramos, kuri atiteko sergančių moterų draugijoms.

Man, kaip gydytojui, labai svarbu ir tai, kad tokie renginiai reikšmingai didina visuomenės supratimą apie krūties vėžio prevenciją bei ankstyvą diagnostiką. Tai puikus pavyzdys, kaip bėgimo renginys gali tapti reikšmingu socialiniu projektu, vienijančiu bendruomenę kovai su šia klastinga liga ir kartu skatinančiu sveiką gyvenseną“, – pastebi Vytautas.

Tuo tarpu „Naktinis bėgimas“ gimė iš noro bėgikus / miestiečius pakviesti grįžti į miesto ritmą, mokslus, studijas, darbus po vasaros – bet smagiai ir sportiškai, kiek neįprastoje bėgikams aplinkoje – išbėgant į temstančią naktį.

„Kaip parodė keleri pastarieji metai, Naktinis bėgimas tapo išties unikaliu potyriu šimtams bėgikų, tad norime tęsti šią tradiciją ir toliau“, – sako Algirdas Pukis.

embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/2793?placement=

Žvilgsnis anapus savo kiemo

Dar viena iš natūraliai atsiradusių rėmimo veiklų – „Blossomwood Foundation“, ne pelno siekianti organizacija, kurią 2014 m. įkūrė Vytautas Pukis su žmona Džene. Fondas užsiima filantropinėmis veiklomis, prisideda likviduojant gamtos nelaimių padarinius visame pasaulyje bei padeda kurti savarankiškesnę ir laimingesnę bendruomenę centrinėje Ugandoje. 

„Mano žmona Dženė yra tikroji šio fondo varomoji jėga, kasmet apie keturis mėnesius ji praleidžia Ugandoje. Fondu rūpinasi nedidelė komanda su ribotu biudžetu (apie 150 tūkstančių JAV dolerių per metus), todėl turime dirbti itin efektyviai. Mūsų filosofija paprasta: kiekviena gyvybė yra vienodai vertinga, nesvarbu, ar žmogus gyvena prabangiam Beverli Hilse, Vilniuje, ar mažame Ugandos kaimelyje.

Mūsų veikla turi dvi pagrindines kryptis: padengiame vaikų mokestį už mokslą ir rūpinamės mokytojų tobulėjimu, siekdami transformuoti seną, dažnai baime grįstą mokymo stilių į pozityvų ir palaikantį požiūrį.

Tuo pačiu tenka spręsti ne tik švietimo, bet ir sveikatos (fondas organizavo daugiau nei 750 medicininių vizitų pas gydytoją praeitais metais), mitybos (fondas pasamdė vieną šeimą gaminti maistą 69 vaikams ir 12 šeimų), bendrų gyvenimo sąlygų problemas (fondas suteikia daugiau nei 100 gyvenamųjų vietų nemokamam apgyvendinimui). Tad į viską žvelgiame kompleksiškai, bet neabejojame, kad tik švietimas gali pakeisti ir individų, ir ištisų bendruomenių likimus“, –  apie „Blossomwood Foundation“ pasakoja Vytautas Pukis.

Kuo anksčiau pradėsi – tuo didesnį pokytį sukursi

Kaip sako broliai Vytautas ir Algirdas, abiejų požiūris į paramą ir mecenavimą visada buvo pagrįstas asmeninėmis vertybėmis ir aistra, o ne verslo strategija – tai leido realizuoti idėjas dar prieš įkuriant įmonę ir tęsti jas nepriklausomai nuo verslo augimo ar rinkodaros tikslų. 

„Mūsų įsitraukimas į įvairias iniciatyvas prasidėjo gerokai anksčiau nei buvo įkurta „Agathum“. Tai kilo ne iš verslo poreikių, bet iš asmeninio noro daryti teigiamą poveikį. Pavyzdžiui, Kauno maratono organizavimas mums yra kur kas daugiau nei tik reklamos platforma – tai mūsų aistra bėgimui ir noras dalytis ja su bendruomene. Taip, dabar „Agathum“ logotipas yra matomas Kauno maratono ir kitų renginių metu, bet tai yra natūrali mūsų veiklų sąsaja, o ne pagrindinis tikslas. Jei mums būtų rūpėjusi tik rinkodara, daug paprasčiau būtų tiesiog nusipirkti reklamos plotą, nei imtis sudėtingo maratono organizavimo darbo. Kalbant apie mūsų veiklą Afrikoje, ten „Agathum“ logotipo apskritai nėra – tai visiškai filantropinis projektas, įkvėptas mūsų noro prisidėti prie švietimo gerinimo tose bendruomenėse, kur to labiausiai trūksta“, – sako Vytautas. 

„Čia turbūt labai svarbu paminėti kad rėmimo principas paprastas: kuo anksčiau pradėsi, tuo didesnę vertę galėsi suteikti visuomenei. Ir rėmimas prasideda ne tada, kai verslas pasiekia tam tikras apyvartas ar pasiskaičiuoja, kad jam verta tą daryti. Remiame tada, kada reikia remti – t. y. šiandien. O darant gerus darbus veikia sudėtiniai procentai – ir net mažiausi iš jų, pradėti anksti, dauginasi patys“, – tvirtina Algirdas. 

Jis taip pat pastebi, kad prie aktyvumą skatinančių renginių noriai jungiasi ir kiti verslai – beje, toli gražu ne vien iš praktinių paskatų, bet ir žvelgdami plačiau: jiems svarbu ir renginio tikslas (kaip kad „Pink Run“ bėgime), ir jo įvaizdis, ir sveikos gyvensenos skatinimas tiek visuomenėje, kurioje tas verslas gyvuoja, tiek savo darbuotojų komandose.