Prezidentė: siūlomų tiesioginių išmokų žemdirbiams dydis Lietuvai nepriimtinas

Publikuota: 2018-12-10
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Naujajam finansiniam periodui Europos Komisijos siūlomų tiesioginių išmokų dydis Lietuvai šiai dienai nėra priimtinas, nes jos ir vėl būtų gerokai mažesnės nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis, teigia prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Pirmadienį p. Grybauskaitės susitikime su Lietuvos žemdirbius vienijančių organizacijų atstovais buvo aptarta ES 2021–2027 metų daugiametė finansinė perspektyva bei joje numatoma parama šalies ūkininkams.

„Iki šiol, po 14 Lietuvos narystės ES metų, ES nevykdo suderėtų įsipareigojimų mokėti mūsų žemdirbiams nediskriminacines, vienodas, teisingas tiesiogines išmokas. Tai suteikia rimtą pagrindą pradėti derėtis nuo anksčiau pažadėtų sumų“, – po susitikimo žurnalistams sakė Lina Antanavičienė, prezidentės vyriausioji patarėja.

Europos Vadovų Tarybai (EVT) Briuselyje svarstant naujo ilgamečio ES biudžeto projektą 2021-2027 metams, Lietuvos žemdirbiai dar kartą bandys reikalauti didesnių tiesioginių išmokų – Briuselyje ketvirtadienį ketinama surengti dar vieną protesto akciją.

„Šalies vadovė patikino, kad vienodų konkurencinių sąlygų Europos rinkoje užtikrinimas žemdirbiams taip pat yra tarp svarbiausių derybinių Lietuvos klausimų, todėl šiuo laikotarpiu pačių Lietuvos žemdirbių aktyvumas yra reikalingas ir sveikintinas“, – tvirtino p. Antanavičienė.

Šiuo metu tiesioginių išmokų ES vidurkis yra 266 Eur už hektarą, o Lietuvoje jis šiemet buvo 166 Eur. Anot p. Antanavičienės, 2013 metais Europos Vadovų Taryboje buvo sutarta, kad iki 2020 metų visoms valstybėms mokamų išmokų dydis bus ne mažesnis nei 196 Eur.

Arūnas Svitojus, Žemės ūkio rūmų pirmininkas teigė, kad ES dėmesys yra šią problemą jau yra atkreiptas.

„Po daugiau nei prieš mėnesį buvusios protesto akcijos Briuselyje atkreipėme didžiausią dėmesį derybiniame procese, matosi, kad aukščiausiems vadovams jau ruošiami variantai dėl konvergencijos, vyksta derybos“, – sakė p. Svitojus. 

Tačiau, pasak jo, baiminamasi, kad naujajam laikotarpiu gali būti nesusiderėta ir procesas užsitęs dėl „Brexit“ situacijos, neaiškumų dėl naujo biudžeto bei artėjančių Europos parlamento rinkimų.

Vytautas Buivydas, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vadovas atkreipė dėmesį, kad svarbu ne tik išsikovoti didesnes tiesiogines išmokas, tačiau ir teisingai iškovotą sumą padalinti.

„Svarbu, kad iškovotos didesnės paramos sumos būtų teisingai padalintos ir Lietuvoje. Šiai dienai mes matome, kad parama nėra visiškai tinkamai padalijama. (....) Šiai dienai ta paramos skaida yra be galo maža, matome didžiulį ūkių nykimą“, – sakė p. Buivydas.

Anot jo, nuo 2004 metų Lietuva neteko daugiau nei 100.000 ūkininkų. Įstojus į ES jų buvo 237.000, o šiuo metu – apie 130.000. 

Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) teigimu, Lietuvai 2021–2027 metų laikotarpiu tiesioginėms išmokoms numatoma skirti 3,344 mlrd. Eur – 5,8% daugiau nei 2014–2020 metais, tačiau Kaimo plėtros programai numatoma skirti 1,214 mlrd. Eur – 26,2% mažiau nei 2014–2020 metų laikotarpiu.

Iš viso Lietuvai tiesioginėms išmokoms ir kaimo plėtrai numatoma skirti apie 4,558 mlrd. Eur – 5,2% mažiau nei 2014–2020 metų laikotarpiu.

Anot ŽŪR, išmokos iki ES vidurkio bus didinamos po 2% kasmet. 2027 metais Lietuvos tiesioginių išmokų vidurkis turėtų pasiekti 204 Eur už hektarą, arba 79% ES vidurkio. 

Spalį Lietuvos žemdirbiai jau protestavo Briuselyje per EVT susitikimą. Europos Komisijai žemdirbiai tąkart įteikė reikalavimus, kuriais siekia gauti ES tiesioginių išmokų vidurkį, nemažinti paramos Kaimo plėtros programai, kad visoms valstybėms narėms būtų nustatytos vienodos prisidėjimo ribos, kad būtų supaprastintos paramos sistemos ir sumažinta administracinė našta bei sukurti mechanizmai, skatinantys ir padedantys įsikurti jauniesiems ūkininkams.

Planuojant praėjusio 2014–2020 metų Bendrosios žemės ūkio politiką, Lietuvos žemdirbiai buvo surengę 6 protesto akcijas ir buvo pasiekta, kad iki 2019 metų vidutinė išmoka sieks 181 Eur, nors tada Lietuvai buvo siūloma 144 Eur.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą AGROVERSLO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
60% pasaulio kavamedžių rūšių gresia išnykimas

Parengta pirmoji grėsmių pasaulio kavos plantacijoms analizė rodo, kad 60% iš 124 žinomų kavos rūšių gresia...

Agroverslas
2019.01.18
Sutrikus JAV žemės ūkio departamento veiklai, grūdininkai liko nežinioje 1

JAV valdžios atstovams nesutariant dėl naujųjų metų biudžeto, šalies žemdirbiai bei grūdų prekeiviai palikti...

Agroverslas
2019.01.14
Latvijos „Dobeles Dzirnavnieks“ į ekologiškus grūdus investuoja 18 mln. Eur

Didžiausia Latvijos grūdininkystės bendrovė „Dobeles Dzirnavnieks“, užsiimanti grūdų prekyba ir...

Agroverslas
2019.01.14
Kviečių rinka: Rusijos dominavimas eina į pabaigą Premium

Iki Naujųjų metų rekordišku tempu didžiulius kiekius kviečių eksportavę Rusijos grūdininkai kiek aprimo.

Agroverslas
2019.01.11
Kinija atvėrė kelią rokiruotėms JAV sėklų rinkoje

Kinijai patvirtinus leidimus į šalį importuoti naujas genetiškai modifikuotų augalų rūšis, JAV sėklų rinkos...

Agroverslas
2019.01.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau