JAE ūkininkas dykumos smėlį sugebėjo paversti derlinga žeme
„Tai brangu, nes nuolat turime pirkti vandenį, kuriuo galėtume laistyti augalus“, - BBC cituoja p. Al Shimmari.
Vanduo į ūkį atvežamas specialiose talpyklose ir tokiame karštyje jo reikia tris kartus daugiau nei normaliomis klimato sąlygomis.
Ūkiai keisis
Dėl tokios situacijos ūkininkavimas JAE ilgą laiką atrodė kaip neįmanoma užduotis – šalis importuoja 80% maisto.
Vis dėlto, viskas gali pasikeisti ir tokios fermos kaip p. Al Smimmari gali tapti nauju standartu ne tik karščiausiuose pasaulio regionuose. Dėl miškų nykimo ir intensyvios žemdirbystės kasmet žemės plotas, lygus pusei Anglijos, tampa dykuma, o Jungtinių Tautų duomenimis, iki 2045 m. dėl dykumų plitimo savo namų gali netekti 135 mln. žmonių.
Dėl to vis svarbesniu klausimu tampa sugebėjimas užauginti derlių sudėtingomis klimato sąlygomis. Ir vienas mokslininkas turi idėją – derlinga žeme paversti dykumų smėlį.
Skystas molis
Kristianas Mortenas Olesenas, Norvegijos mokslininkas, užpatentavo procesą, kurio metu molio nanodalelės maišomos su vandeniu ir jungiamos su smėliu, taip drėkinant dykumų smėlį. Kaip rašo BBC, su šia „skysto molio“ technologija mokslininkas dirba nuo 2005 m.
„Tai smėlį padengia molio dalelėmis, kurios visiškai pakeičia fizines smėlio savybes. Tam nereikia jokių cheminių preparatų – bet kokį smėlėtą dirvožemį galima per 7 valandas paversti derlinga žeme“, - teigia p. Olsenas.
Įprastos smėlio dalelės yra labai palaidos, dėl to gali išlaikyti mažai vandens. Bet papildžius jas skystu moliu, dalelės yra sulipinamos tarpusavyje ir taip gali ilgiau išlaikyti savyje vandenį.
Praktikoje pasiteisino
Gruodį Jungtinių Arabų Emyratų ūkininkas p. Al Shimmaris sutiko naują technologiją išbandyti savo ūkyje. Dviejuose laukuose jis pasodino pomidorų, baklažanų ir valgomųjų ybiškių. Viename iš laukų buvo naudojamas skystu moliu praturtintas smėlis, kitame – ne.
„Esu priblokštas, kaip ši idėja pasiteisino. Naudodamas skysto molio technologiją sutaupiau 50% vandens“, - BBC cituoja ūkininką.
Tiesa, kol kas naujoji technologija daugeliui ūkininkų gali būti neįkandama – hektarą dykumos paversti derlinga žeme kainuoja 1.800-9.500 USD.
„Desert Control“, p. Oleseno įkurta kompanija, žada artimiausiu metu savo produktą siūlyti miestų savivaldai bei komerciniams ūkiams, bet tikimasi, kad ateityje, kai technologija taps pigesne, ja pasinaudoti galės visi ūkininkai.
