Kiek dar nitratų į vandens telkinius išleis Karbauskio ministrai?

Publikuota: 2017-12-27
Ingos Juodytės nuotr.
svg svg
Ingos Juodytės nuotr.
Pasaulio biomasės energetikos asociacijos prezidentas, Žaliosios politikos instituto vadovas.

Žemės ūkio ir aplinkos apsaugos ministrai prieš pat šventes įteikė ūkininkams dar vieną dovaną – ketvirtą kartą šiemet buvo pratęstas tręšimo sezonas. Tik, deja, pataikaudami ūkininkams „žaliaisiais“ save vadinantys ministrai, ko gero, pamiršo, kad atstovauja visuomenės, o ne stambiųjų ūkininkų interesams. Tačiau didžiausią kainą šioje istorijoje sumokės gamta.

Būtų juokinga, jei nebūtų graudu – dar šių metų pradžioje Broniaus Markausko įsakymu buvo pakeista Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodika, kurioje buvo įtvirtinti griežtesni mėšlo ir (ar) srutų tvarkymo bei nauji tręšimo reikalavimai. Tačiau kyla klausimas, kur išgaravo ministrų griežtumas, kai tręšimo sezonas šiemet buvo pratęstas jau trečią ir ketvirtą kartus?

Iš pradžių nustatoma, kad tręšimo sezonas prasidės kovo 15 d. ir baigsis lapkričio 15 d., artėjant lapkričio viduriui ministrai susigriebia ir išleidžia naują įsakymą, kuriuo numatomas tręšimo sezono pratęsimas iki gruodžio 1 d., bet supratus, kad ir ši diena jau ne už kalnų, ministrai suteikia ūkininkams dar dvi savaites. Tačiau paaiškėja, kad ir jų ūkininkams nebuvo gana. Paskutinis ministrų gruodžio 18 d. išleistas įsakymas sezoną pratęsė iki pat metų pabaigos.

O ką tai reiškia praktiškai? Tai, kad netinkamu laiku tręšiant dirvą ji neįsisavina medžiagų ir trąšos nuteka į vandens telkinius. Tai ypač paspartėja, kai žemė yra įšalusi, įmirkusi ar apsnigta. Manau, kad daugumai kyla abejonių, ar žemė po šių metų kritulių gausos šiuo metu gali būti tręšiama. Žinoma, išleistas ministrų įsakymas nepanaikino iki šiol galiojusio draudimo tręšti įšalusią, įmirkusią ar apsnigtą žemę, tačiau akivaizdu, kad tam tiesiog nebus užkirstas kelias, nes valstybėje nėra užtikrinama sisteminė tręšimo kontrolė.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Tai sudaro pagrindą manyti, kad ūkininkų siekis – ne patręšti laukus, o paprasčiausiai atsikratyti atliekomis. Dėl didelio kritulių kiekio šiemet ūkininkai negalėjo organinėmis medžiagomis (srutomis ir mėšlu) tinkamu laiku patręšti žemės, todėl susidūrė su kita problema – šių medžiagų sandėliavimu. Ūkininkai nėra pasirengę kaupti tokio didelio, dėl hidrometeorologinių sąlygų susidariusio, kiekio srutų ir mėšlo, kadangi siekdami sutaupyti apsiriboja mažesnės talpos mešlidėmis ir srutų kauptuvais. Dėl šios priežasties jiems kyla poreikis atsikratyti sukauptomis medžiagomis, kitaip tariant, išpilti jas į laukus. Tačiau ar ministrai pamiršo, kad draudimo tręšti laikotarpiai nustatyti ne be pagrindo?

Tręšimo metu nesusigėrusios medžiagos, tokios kaip nitratai, kurių didelis kiekis yra toksiškas žmogaus organizmui, o ypač kūdikiams, patenka į požeminius bei paviršinius vandenis - melioracinius griovius, upes, ežerus ir galiausiai į Baltijos jūrą. O tuomet jau susiduriama su kita keblia problema, liečiančia jau ne tik sveikatos, aplinkosaugos, bet ir ekonomikos klausimus, kadangi užteršdami Baltijos jūrą mes negalime pasiekti prisiimtų tarptautinių taršos mažinimo įsipareigojimų. O tuomet valstybės laukia piniginės baudos. O kai jau pradedama skaičiuoti, negalima nepastebėti, kad intensyvi žemdirbystė kuria ne tokią didelę pridėtinę vertę ekonomikai bei visuomenei, nei gali pasirodyti. Ūkininkai gauna paramą, teršia aplinką, ko neigiamas pasekmes jaučiame per sveikatos problemas, galiausiai kaip mokesčių mokėtojai dar turime už ūkininkų sukeliamą žalą susimokėti baudas. Šiuo požiūriu, valstybei kur kas naudingesnis būtų smulkių ūkių skatinimas ir rėmimas.

Žemės ūkis šiuo metu yra pagrindinis vandens taršą lemiantis veiksnys. Pastarąjį dešimtmetį stebima taršos bendruoju azotu augimo tendencija, o ją didžiausia dalimi lemia dirbamų plotų, pasėlių struktūros ir tręšimo intensyvumo pokyčiai vystant intensyviąją žemdirbystę. Nuo 2013 m. iki 2016 m. taršos bendruoju azotu apkrova tenkanti Centrinei Baltijos jūrai iš Lietuvos vandens telkinių išaugo net 46%.

Trumpai tariant, ši situacija - dar vienas pavyzdys, kaip viena interesų grupė - ūkininkai - yra proteguojami dabartinės valdančiosios daugumos. Deja, panašu, kad, „žaliajai” Vyriausybei jų veiksmų poveikis aplinkos apsaugai rūpi mažiausiai.

Komentaro autorius - Remigijus Lapinskas, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

„Daumantai LT“ pardavė padažų gamyklą Kaliningrado srityje

Lietuviškų padažų ir pagardų gamintoja „Daumantai LT“ praeitą savaitę pardavė Nyderlanduose registruotą įmonę...

Pramonė
2022.06.23
Estijos aludarės „Saku“ pajamos pernai didėjo 6,7%

Estijos alaus ir kitų gėrimų gamintoja „Saku Olletehas“ pranešė 2021-aisiais uždirbusi 8,1 mln. Eur grynojo...

Pramonė
2022.06.22
„Kellogg“ žada suskaidyti verslą į tris nepriklausomas bendroves

JAV sausų pusryčių ir užkandžių gamintoja „Kellogg“ antradienį pristatė verslo padalinimo į tris...

Pramonė
2022.06.21
Dviženklė grąža iš „saugios investicijos“: ar platformų klientai ūkininkai yra „finansiniame krache“ Premium 2

Žemės ūkio technikos pardavėjai ir alternatyvūs finansuotojai susikirto dėl sutelktinio finansavimo...

Rinkos
2022.06.17
Pokalbis su „AgriFood Lithuania DIH“ direktore – apie duoną ir moterų lyderystę Premium

Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė, įmonės „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė, turinti traktorininko teises ir...

Vadyba
2022.06.16
Danijos „Asgaard“ Lietuvoje planuoja vertikalų ūkį, investicijos – 6,5 mln. Eur

Danijos ir Lietuvos  kapitalo UAB „Leafood“ kartu su Taivano partneriais „YesHealth Group“ skelbia apie...

Inovacijos
2022.06.15
„Volfui Engelman“ Rusijos klientai skolingi 1,3 mln. Eur

Suomijos bendrovės „Olvi“ grupės Kauno alaus gamybos įmonė „Volfas Engelman“ teigia, kad klientai iš Rusijos...

Pramonė
2022.06.15
„Mantingos“ pajamos pernai augo beveik 19%

Duonos, užkandžių ir šaldytų gaminių gamybos įmonė „Mantinga“ praėjusiais metais gavo 113,8 mln. Eur pajamų –...

Pramonė
2022.06.14
Ukraina skelbia dėl karo netekusi 25% dirbamos žemės

Nuo Rusijos invazijos pradžios Ukraina prarado ketvirtadalį savo dirbamos žemės, ypač pietuose ir rytuose,...

Pramonė
2022.06.14
Efektyvaus asortimento receptai infliacijos sąlygomis Premium

JAV maisto prekybininkams, įpratinusiems klientus prie erdvių parduotuvių, ekspertai rekomenduoja imti...

Prekyba
2022.06.13
Naujoji Zelandija planuoja apmokestinti avių ir galvijų išmetamą metaną 3

Naujosios Zelandijos vyriausybė pristatė planą, kuriuo siekiama apmokestinti avių ir galvijų išmetamą metaną...

Verslo aplinka
2022.06.11
Gardino mėsos kombinato produkcija – iš stumbro mėsos

Baltarusijoje stumbras yra įrašytas į Raudonąją knygą, tačiau šalies parduotuvėse galima nusipirkti stumbro...

Pramonė
2022.06.11
Grūdų kainos sužlugdė vieną didžiausių Prancūzijos kiaušinių tiekėjų Premium

Prancūzijos žemės ūkio grupei „Avril“ priklausantis kiaušinių tiekimo verslas „Matines“, prekybos tinklus...

Prekyba
2022.06.11
Internetu užsakytų prekių pristatymo verslo galimybės kurortuose: žengia paskui klientus Premium

Elektroninės prekybos apimtims slūgstant, maistu gyventojus aprūpinantys verslai naujų galimybių vasaros...

Prekyba
2022.06.10
G. Bertašius: matome istorinę produkcijos paklausą

Vienos didžiausių pieno perdirbimo bendrovių Vilkyškių pieninė vadovas Gintaras Bertašius sako, kad nepaisant...

Pramonė
2022.06.09
S. Ambrazevičius: ateiname į sektorių, kentėjusį nuo vieno rinkos dalyvio diktatūros 6

Lietuviško kapitalo žuvies gaminių gamybos studija Latvijoje „Port Lite“ pradeda plėtrą. Bendrovė per...

Pramonė
2022.06.09
Turkija „teisėtais“ vadina Rusijos reikalavimus panaikinti sankcijas už grūdų eksportą

Turkijos užsienio reikalų ministras trečiadienį pareiškė, kad Rusija „teisėtai“ reikalauja panaikinti jai...

Logistika
2022.06.08
Šaukiamas nenumatytas Seimo posėdis K. Navicko interpeliacijai

Seimo valdyba nusprendė trečiadienį šaukti nenumatytą Seimo posėdį.

Verslo aplinka
2022.06.07
K. Navickas atsakė į interpeliacijos klausimus, mano, kad turi tęsti pradėtus darbus

Kęstutis Navickas, žemės ūkio ministras, pareiškė, kad Lietuvos žemės ūkio strategija yra teisinga ir...

Verslo aplinka
2022.06.06
„Lagrenas“ ruošia naują fabriką – ateityje gamins ir augalinę mėsą Premium 1

Aštuonis žemės ūkio kooperatyvus vienijantis „Lagrenas“ nusprendė prašyti ES finansavimo ankštinių kultūrų...

Pramonė
2022.06.06

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku