EK paskelbė gaires dėl žemės ūkio paskirties žemės pardavimo

Šalys turi teisę riboti žemės ūkio paskirties žemės pardavimą, kad išsaugotų žemdirbių bendruomenes ir skatintų tvarų žemės ūkį, bet tai daryti jos privalo laikydamosi ES teisės aktų, visų pirma nuostatų dėl laisvo kapitalo judėjimo.

Paskelbtame komunikate paaiškinama, kokie ribojimai tikromis aplinkybėmis gali būti priimtini.

Šalys gali apriboti įsigyjamos žemės ploto dydį, nustatyti pirmumo teisę, kuria gali pasinaudoti tam tikrų kategorijų pirkėjai, kad įsigytų žemės ūkio paskirties žemės prieš ją parduodant kitiems. Tokioms pirkėjų kategorijoms gali priklausyti žemės nuomininkai, kaimynai, bendrasavininkiai, valstybė. Kai kuriais atvejais pateisinamas ir kainos reguliavimas.

Tačiau pagal ES teisę negalima nustatyti diskriminacinių apribojimų, pavyzdžiui, reikalauti, kad žemę perkantis subjektas tenkintų kokius nors bendrus gyvenamosios vietos reikalavimus.

Taip pat neteisėti yra neproporcingai dideli tarpvalstybinių investicijų apribojimai.

Visų pirma yra neproporcinga nustatyti prievolę ūkininkauti pačiam, drausti bendrovėms pirkti žemę, reikalauti, kad žemę perkantis subjektas turėtų žemdirbystės srities kvalifikaciją.

VŽ primena, kad Komisija yra pradėjusi pažeidimų nagrinėjimo procedūras prieš Lietuvą ir kitas valstybes nares, diskriminuojančias kitų ES šalių investuotojus ir nustatančias neproporcingai didelius tarpvalstybinių investicijų apribojimus.

Pernai EK išsiuntė Lietuvai bei Bulgarijai, Vengrijai, Latvijai ir Slovakijai įspėjimus dėl galiojančių nacionalinių nuostatų dėl žemės ūkio paskirties žemės pardavimo.