Vienos baudos negana? Prišauks dar vieną
Europos Komisija (EK) dar 2015 m. kovo 26 d. prieš Lietuvą pradėjo teisės pažeidimo procedūrą dėl minėto įstatymo nuostatų prieštaravimo laisvam prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimui. Kad sulauksime tokio EK žingsnio, galima buvo tikėtis jau 2014-aisias – tą pavasarį Seimas, paplušėjęs apie keturias valandas, priėmė naują įstatymą. Jis turėjo užbaigti 10 m. galiojusį draudimą užsieniečiams įsigyti žemės Lietuvoje, tačiau neužbaigė – jame buvo sudėlioti tokie saugikliai, kad joks ES pilietis į „lietuviškus arimus“ nė nesvajotų pretenduoti. Beje, kai kurie saugikliai kyštelėjo koją ir Lietuvos piliečiams – jie negali įsigyti dirbamos žemės, jei neturi 3 m. ūkininkavimo patirties, nekrimto su žemės ūkiu susijusių mokslų ir kt.
Ką darė tuometinė valdžia, sulaukusi perspėjimo iš Briuselio? Ogi beveik tą patį, kaip ir LG atveju – užsimerkusi svajojo, kad „audra“ gal praslinks pro šalį... Į neįtikinamus Lietuvos argumentus, kurie veikiau panašėjo į atsikalbinėjimus, EK nekreipė dėmesio.
Sauliaus Skvernelio Vyriausybė, metų pradžioje patobulinusi įstatymą, paprašė Seimo skubos tvarka jį priimti. Dar birželį Bronius Markauskas, žemės ūkio ministras, aiškino, kad nereikėtų vilkinti žemės pardavimo saugiklių švelninimo, tačiau „valstiečių“ valdomas Kaimo reikalų komitetas į tai numojo ranka ir atidėjo vėlyvam rudeniui. Priėmimo data pagaliau buvo paskelbta – spalio 12 d., tačiau klausimas vakar ir vėl išbrauktas iš darbotvarkės.
Per 10 m. draudimo laikotarpį, pasak parlamentaro Eugenijaus Gentvilo, „šalyje suklestėjo žemių supirkėjai, tokie kaip AB „Agrowill“ ar AB Agrokoncernas, kurie tapo vienais stambiausiu žemvaldžių visoje Europos Sąjungoje“ (VŽ, 2017 05 16). Pasibaigus tokiai galimybei, apetitų dar nepasotinę žemvaldžiai Lietuvoje sukėlė tikrą isteriją: esą užsieniečiai masiškai supirks žemes ir t.t. Buvo šaukiamasi net referendumo. O ant tokių interesantų-pseudopatriotų ir marginalų kabliuko užkibę naivuoliai net nesuprato, kad atgrasydami užsieniečius, įstatymo rengėjai užprogramavo mažėjančią dirbamos žemės paklausą ir mažesnes kainas. Gudročiai pigiai apsipirko, rėksniai liko ne kažką pešę... Parlamentarų (bent jau dalies) neryžtingumas ir tolesnis vilkinimas tarnauja stambiesiems Lietuvos ūkininkams. Juolab kad net ir prieš pat numatytą teisinio akto priėmimą, keli parlamentarai suskubo įregistruoti gana keistų pataisų, kurios iš esmės grąžintų tuos pačius (!) saugiklius, kuriuos naikinti reikalauja EK... Absurdas ar interesas?
Žemės įsigijimo saugikliai, surašyti įstatyme, numatantys kvalifikacinius reikalavimus žemės pirkėjams kliūva ne tik EK - jie kliudo šaliai įstoti į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją. Nesulaukusi pritarimo įstatymo pakeitimo projektui, EK turi teisę kreiptis į Europos Teisingumo Teismą, kuris gali Lietuvai skirti vienkartines, periodines arba abi baudas. Minimali vienkartinė bauda Lietuvai šiuo metu yra 677.000 Eur, ji gali ir padidėti. Kokia būtų galutinė baudų suma, geriau nė nežinoti – aišku, kad skaičius perkoptų ne vieną milijoną eurų. 28 mln. Eur baudą Lietuva jau užsidirbo – už savavaliavimą, už nenorą kalbėtis su EK ir ieškoti sprendimo dėl LG. Ir tai - dar ne finalas.
VŽ nuomone, lipimas ant to paties grėblio darosi ne tik nuostolingas - jis rodo valdžios neįgalumą. Nesugebėjimas vykdyti įsipareigojimų ES, ūmus „kurtumas“ aidint daugkartiniams perspėjimams iš Briuselio lemia ir didžiulius praradimus šalies piliečiams, ir Lietuvos reputacijos diskreditavimą.
