Vienos baudos negana? Prišauks dar vieną

Publikuota: 2017-10-13
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Parlamentarai neskuba taisyti klaidos, kuri, kaip ir „Lietuvos geležinkelių“ (LG) atveju, gresia stambia bauda Lietuvai – Seimas vakar ir vėl atidėjo ilgai vilkintą klausimą, kuris pašalintų nuostatas, pažeidžiančias šalies įsipareigojimus ES. Šįkart mokesčių mokėtojams gali tekti susimokėti už kontroversišką Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą.

Europos Komisija (EK) dar 2015 m. kovo 26 d. prieš Lietuvą pradėjo teisės pažeidimo procedūrą dėl minėto įstatymo nuostatų prieštaravimo laisvam prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimui. Kad sulauksime tokio EK žingsnio, galima buvo tikėtis jau 2014-aisias – tą pavasarį Seimas, paplušėjęs apie keturias valandas, priėmė naują įstatymą. Jis turėjo užbaigti 10 m. galiojusį draudimą užsieniečiams įsigyti žemės Lietuvoje, tačiau neužbaigė – jame buvo sudėlioti tokie saugikliai, kad joks ES pilietis į „lietuviškus arimus“ nė nesvajotų pretenduoti. Beje, kai kurie saugikliai kyštelėjo koją ir Lietuvos piliečiams – jie negali įsigyti dirbamos žemės, jei neturi 3 m. ūkininkavimo patirties, nekrimto su žemės ūkiu susijusių mokslų ir kt.

Ką darė tuometinė valdžia, sulaukusi perspėjimo iš Briuselio? Ogi beveik tą patį, kaip ir LG atveju – užsimerkusi svajojo, kad „audra“ gal praslinks pro šalį... Į neįtikinamus Lietuvos argumentus, kurie veikiau panašėjo į atsikalbinėjimus, EK nekreipė dėmesio.

Sauliaus Skvernelio Vyriausybė, metų pradžioje patobulinusi įstatymą, paprašė Seimo skubos tvarka jį priimti. Dar birželį Bronius Markauskas, žemės ūkio ministras, aiškino, kad nereikėtų vilkinti žemės pardavimo saugiklių švelninimo, tačiau „valstiečių“ valdomas Kaimo reikalų komitetas į tai numojo ranka ir atidėjo vėlyvam rudeniui. Priėmimo data pagaliau buvo paskelbta – spalio 12 d., tačiau klausimas vakar ir vėl išbrauktas iš darbotvarkės.

Per 10 m. draudimo laikotarpį, pasak parlamentaro Eugenijaus Gentvilo, „šalyje suklestėjo žemių supirkėjai, tokie kaip AB „Agrowill“ ar AB Agrokoncernas, kurie tapo vienais stambiausiu žemvaldžių visoje Europos Sąjungoje“ (VŽ, 2017 05 16). Pasibaigus tokiai galimybei, apetitų dar nepasotinę žemvaldžiai Lietuvoje sukėlė tikrą isteriją: esą užsieniečiai masiškai supirks žemes ir t.t. Buvo šaukiamasi net referendumo. O ant tokių interesantų-pseudopatriotų ir marginalų kabliuko užkibę naivuoliai net nesuprato, kad atgrasydami užsieniečius, įstatymo rengėjai užprogramavo mažėjančią dirbamos žemės paklausą ir mažesnes kainas. Gudročiai pigiai apsipirko, rėksniai liko ne kažką pešę... Parlamentarų (bent jau dalies) neryžtingumas ir tolesnis vilkinimas tarnauja stambiesiems Lietuvos ūkininkams. Juolab kad net ir prieš pat numatytą teisinio akto priėmimą, keli parlamentarai suskubo įregistruoti gana keistų pataisų, kurios iš esmės grąžintų tuos pačius (!) saugiklius, kuriuos naikinti reikalauja EK... Absurdas ar interesas?

Žemės įsigijimo saugikliai, surašyti įstatyme, numatantys kvalifikacinius reikalavimus žemės pirkėjams kliūva ne tik EK - jie kliudo šaliai įstoti į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją. Nesulaukusi pritarimo įstatymo pakeitimo projektui, EK turi teisę kreiptis į Europos Teisingumo Teismą, kuris gali Lietuvai skirti vienkartines, periodines arba abi baudas. Minimali vienkartinė bauda Lietuvai šiuo metu yra 677.000 Eur, ji gali ir padidėti. Kokia būtų galutinė baudų suma, geriau nė nežinoti – aišku, kad skaičius perkoptų ne vieną milijoną eurų. 28 mln. Eur baudą Lietuva jau užsidirbo – už savavaliavimą, už nenorą kalbėtis su EK ir ieškoti sprendimo dėl LG. Ir tai - dar ne finalas.

VŽ nuomone, lipimas ant to paties grėblio darosi ne tik nuostolingas - jis rodo valdžios neįgalumą. Nesugebėjimas vykdyti įsipareigojimų ES, ūmus „kurtumas“ aidint daugkartiniams perspėjimams iš Briuselio lemia ir didžiulius praradimus šalies piliečiams, ir Lietuvos reputacijos diskreditavimą.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą AGROVERSLO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

10 didžiausių agroverslo bendrovių

BendrovėApyvarta (tūkst. Eur)Pelnas (tūkst. Eur)Darbuotojų skaičius
Agrochema, UAB163.6332.370192
Mars Lietuva, UAB150.71310.734798
Baltic Agro, UAB161.087942115
Pieno žvaigždės, AB150.1261.731302
Kauno grūdai, AB304.9859.657772
Agrokoncerno grūdai, UAB230.7355.11084
Linas Agro, AB390.4124.942131
Rokiškio sūris, AB205.05813.343992
Žemaitijos pienas, AB147.61613.1411.215
Agrorodeo, UAB376.9295.63533
Lentelė sudaryta pagal „Verslo žinių“ publikuotus reitingus iš bendrovių, pateikusių duomenis Registrų centrui.
Žaliavų kainos
PavadinimasKiekisKainaPokytis, %
Kviečiai (Euronext)Eur/t179,750,00
Rapsai (Euronext)Eur/t369,000,75
Kukurūzai (Euronext)Eur/t174,50-0,71
Kviečiai (JAV)USD/bu.536,750,00
Kukurūzai (JAV)USD/bu.378,000,00
Sojos pupelės (JAV)USD/bu.980,750,00
Sojos rupiniai (JAV)USD/bu.311,900,00
Sojų aliejus (JAV)USD/bu.33,130,00
Atnaujinta: 2017-07-05 11:30. Šaltinis: Bloomberg
Žaliavų kainos
PavadinimasKiekisKainaPokytis, %
Skerdenos (JAV)USD/100lb.115,750,00
Veršeliai (JAV)USD/100lb.146,100,00
Kiaulienos korpusai (JAV)USD/100lb.71,550,00
Atnaujinta: 2017-07-05 11:30. Šaltinis: Bloomberg
Žaliavų kainos
PavadinimasKiekisKainaPokytis, %
Cukrus (ICE)USD/t413,701,12
Kava Arabica (ICE)USD/100lb.125,850,00
Kava Robusta (ICE)USD/100lb.2.181,000,65
Kakava (ICE)USD/100lb.1.535,00-0,78
Atnaujinta: 2017-07-05 11:30. Šaltinis: Bloomberg
Vieta pagal augimą Bendrovė Augimas (2012-2015),% Apskritis
26 Kooperatyvas „Lietuviški javai“ 784,3% Kauno
38 UAB „Juodoji audinė“ 646,5% Kauno
215 UAB „Auminga“ 256,4% Marijampolės
242 KB „Baltoji plunksnelė“ 244,3% Kauno
365 UAB „Gerilita“ 190,3% Klaipėdos
Parse Error line 0, character 0
Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau