Aplinkos ministerija paviešino, kaip telks urėdijas į vieną įmonę
42 miškų urėdijas numatoma apjungti į 25-is regioninius vienos valstybinės įmonės „Lietuvos valstybiniai miškai“ padalinius, kuriuose dirbtų 1.620 žmonės.
Šiuo metu sistemoje dirba 4.000 darbuotojų, kai tuo tarpu aplinkinėse šalyse panašius ar didesnius komercinio miško plotus prižiūri keliskart mažiau žmonių.
Miškų įstatymo pakeitimo projektą visuomenei ir suinteresuotoms institucijoms susipažinti šiandien pateikė Aplinkos ministerija.
Plačiau apie pertvarką žiūrėkite čia.
„Verslo žinios“ trečiadienį skelbė, kad dar neįsibėgėjusiai valstybinių miškų ūkio pertvarkai opoziciją vėl sutelkė urėdai, siekiantys, kad urėdijos nevirstų kuriamos organizacijos skyriais, o liktų savarankiškomis įmonėmis su savo buhalterijomis.
Finansinės apskaitos ekspertai tikina, kad norai išsaugoti „ekonominį savarankiškumą“ slepia siekį išsaugoti galimybę ir toliau nekontroliuojamiems naudotis valstybės įmonės lėšomis.
Taupymai: po 13 mln. Eur kasmet
Skaičiuojama, kad pertvarkius valstybinių miškų ūkio valdymą į vieną įmonę, kaip yra daugelyje aplinkinių šalių, finansinė grąža valstybei bus maždaug ketvirtadaliu didesnė.
Vienoje įmonėje centralizuojant bendrąsias administracines funkcijas ir sumažinus teritorinių padalinių skaičių, kasmet būtų sutaupyta po 10 mln. Eur įmonės lėšų ir iki 3 mln. Eur iš valstybės biudžeto.
Centrinė įmonė – ne Vilniuje
Kęstutis Navickas, aplinkos ministras, pranešime nurodo, kad puoselėti, saugoti miškus ir efektyviai valdyti valstybinių miškų turtą yra „mūsų pagrindinė vizija.“
Jo teigimu, miškų ūkio valdymo pertvarka prisidės prie Lietuvos socialinės gerovės kūrimo, regionų plėtros. Sieksime ne tik išsaugoti darbo vietas regionuose, bet ir sustiprinti miškininko institutą. Visi tiesiogiai miškuose dirbantys specialistai turi gauti konkurencingą darbo užmokestį.
„Pasisakau už tai, kad steigiamos valstybės įmonės centras būtų ne šalies sostinėje“, – pabrėžė p. Navickas.
Pagal įstatymo projektą patikėjimo teise valdyti valstybinius miškus galės valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“. Įmonė būtų įsteigta konsoliduojant šiuo metu veikiančių 42 VĮ miškų urėdijų, VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto ir Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos funkcijas.
Siūloma, kad VĮ „Lietuvos valstybiniai miškai“ būtų suformuota įmonės valdyba iš 7 narių, iš kurių – 4 nepriklausomi, atstovaujantys visuomenės interesams.
„Naujos įmonės teisinė forma užtikrina visišką apsaugą nuo valstybinių miškų ar šios įmonės privatizavimo ateityje. Pagrindinė įmonės funkcija – kompleksinė miškų ūkio veikla valstybiniuose miškuose“, - nurodoma pranešime.
Tęsinys po grafiku
infogr.am::kaip_europoje_valdomi_miskai
Skvernelis: procesas neišvengiamas
Politinę valią konsoliduoti urėdijas mobilizavo šiuo metu vykdomos derybos dėl Lietuvos narystės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO) nuo 2018 m.
EBPO rekomendacijų įgyvendinimo dokumente juodu ant balto įrašyta, kad 42 miškų urėdijos iki 2018 m. pradžios turi būti reorganizuotos į vieną efektyviai veikiančią valstybės valdomą įmonę, kaip yra daugelyje aplinkinių šalių. Nuostata dėl nekintamo 42 urėdijų skaičiaus įstatymo projekte išbraukta.
Premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad valstybės valdomų įmonių, tarp jų urėdijų, veiklos konsolidavimas yra neišvengiamas. Jo teigimu, iš 128 VVĮ tik dvi (UAB „Lietuvos energija“ ir AB „Klaipėdos nafta“, 2015 m. duomenimis) sumoka per 90% visų dividendų, kitos „dirba sau“.
„Pirmiausia mes konsoliduosime VVĮ, suformuosime naujas valdybas iš nepriklausomų žmonių. Ieškosime verslo įmonėse profesionalų, kurie turi sukaupę gerąją patirtį. Tai gal kelia grėsmę jums, bet tikiuosi, kad galėsite deleguoti tuos žmones iš savo įmonių dėl mūsų šalies ateities“, – viename susitikime su užsienio investuotojais kalbėjo p. Skvernelis.
