Rūta Gucu. Rekordinį derlių skaičiuojančių ūkių sėkmės raktas – pažangios technologijos
„Šių metų Lietuvos ūkių derlius nusileidžia tik rekordiniams 2020-iesiems. Žinoma, iš praėjusių metų agro sektorius atsineša sunkumus, susijusius su likvidumu. Tačiau džiugu, kad likvidumas gerėja ir ūkininkai stengiasi užpildyti ne vien grūdų, o taip pat pinigų aruodus. Galima tikėtis, kad šįmet jie tikrai galės lengviau atsikvėpti ir pajus daugiau stabilumo“, – „Verslo tribūnos“ tinklalaidėje kalbėjo SEB banko ekspertė.
Modernioji žemdirbystė
Pasak R. Gucu, viena iš tendencijų, kuri įsigali Lietuvos ūkiuose – investicijos į technologijas, platesnis jų taikymas, augantis susidomėjimas duomenų galimybėmis. Ji įsitikinusi, kad Lietuvos agro sektoriui būti inovatyviam privalu, nes tai – bene tiesiausias kelias į ūkio efektyvumą, o kartu ir konkurencingumą.
„Be naujų technologijų Lietuvos ūkių ateitis yra labai miglota. Jau dabar tame pačiame regione galime matyti du didelius ūkius, kurių derlingumas akivaizdžiai skiriasi: kuo daugiau taikoma naujausių technologijų, pasitelkiama duomenų analizė, dirvotyra, tuo geresni rezultatai. Investicijos į technologijas yra stiprus postūmis tiems, kurie jas daro, ir iššūkis tiems, kurie investuoti nesiima. Ūkio duomenų rinkimas, analizė, veiklos koregavimas pagal gautas išvadas ūkius pastebimai veda pirmyn palyginti su tais, kurie dirba taip pat kaip prieš dešimt ar penkiolika metų“, – kalba R. Gucu.
Ji pažymi, kad į technologijas investuojantys ūkiai yra kur kas atsparesni ir sukrėtimų, neprognozuotų sunkumų ar gamtos stichijų atvejais.
Ūkininkams derėtų galvoti ne tik apie didesnį derliaus išgavimą, bet ir verslo diversifikavimą. Pašnekovės teigimu, sveikintina, kad Lietuvoje yra mišrių ūkių, kuriuose derinama ne tik tradicinė augalininkystė su gyvulininkyste, bet ir ieškoma naujų verslo nišų. Kai kurias kultūras, kaip antai arbūzus, vynuoges, auginti mūsų platumose įgalina šylantis klimatas, kitas kultūras ant bangos iškelia visuomenės sveikatos tendencijos. Pastarosios dovanojo puikias galimybes kiaušinių gamintojams.
„Lietuvos ūkininkai yra smalsūs ir drąsus, jie noriai eksperimentuoja, turi lankstumo ir puikių perspektyvų būti konkurencingi Europoje ir pasaulyje, ypač jei yra investavę į duomenų bazes ir pažangius instrumentus, stebi tendencijas, bendrauja ir bendradarbiauja su kitų šalių ūkininkais“, – tikina SEB banko atstovė.
Anot jos, alternatyvios kultūros padėtų spręsti ir technikos panaudojimo efektyvumo klausimą. Tai paskatintų atnaujinti ir investicijas į naują žemės ūkio techniką, kurios pardavimai pernai krito net perpus.
Didžiausias iššūkis – tinkamas finansų valdymas
R. Gucu pastebi, kad didžiausias iššūkis, ypač mažesniems ūkiams, yra tinkamas finansų valdymas. Arba tiesiog paprasčiausias gebėjimas tiksliai apskaičiuoti savikainą, aiškiai apsibrėžti minimalią pardavimo kainą, žinoti savo lūžio tašką ir suvokti, kiek erdvės ūkis turi savo kainodaroje.
„Vienos strategijos, tinkančios visiems, nėra, bet pradėti visada reikėtų nuo ūkiskaitos. Kiek turiu pasėlių, kiek reikia trąšų, žmonių, gal yra technikos perteklius, gal dalį jos galima nuomotis? Jei nepavyksta patiems, yra tuo užsiimančios įmonės, profesionalai, kurie stebi ūkio finansus ir primena, kada jau, galbūt, laikas parduoti produkciją, nes nepavyksta išlaikyti likvidumo. Neretai matome tokius ūkius, kurie laukė per ilgai ir jų likvidumas žymiai sumažėjo. Žinoma, savo klientus stengiamės palaikyti visose situacijose“, – kalba ekspertė.
Ji skatina ūkininkus pasinaudoti ir žaliojo finansavimo galimybėmis. Vis dėlto pabrėžia, kad tikrai ne finansavimo sąnaudos yra pagrindinė priežastis skolintis ar nesiskolinti. Sąnaudų struktūroje didžiausią svorį turi ne palūkanos, o visai kiti komponentai – pavyzdžiui, augantis minimalus darbo užmokestis darbuotojams. „Bankai kapitalo turi pakankamai, todėl gali skatinti investicijas – didžiausias ūkininkų galvos skausmas yra apsispręsti, ar tikrai ši investicija yra ekonomiškai pagrįsta“, – sako R. Gucu.
Partnerystės svarba
Žemės ūkio neaplenkia ir ES žaliojo kurso idėjos, tačiau kol kas taksonomija sektoriui negalioja, nubrėžtos tik veiklos gairės. SEB banko ekspertė įsitikinusi, kad tai – išmintingas ir pagrįstas sprendimas siekiant išlaikyti ES ūkių konkurencingumą pasaulinėje rinkoje. Anot jos, tvarumas neabejotinai yra siekiamybė, tačiau kiekviena iniciatyva privalo turėti ekonominę naudą, antraip rizikuojama prarasti konkurencingas šalies agrosektoriaus pozicijas.
Dar vienas raktas į Lietuvos ūkių produkcijos sėkmę pasaulinėse rinkose – didesnės pridėtinės vertės kūrimas tiekimo grandinėje.
„Mes labai skatiname projektus, susijusius su technologijomis, modernizavimu ir tvarumu, kurie yra pagrįsti logika. Kaip ir minėjau, privalai būti efektyvus, nuolat galvoti apie inovatyvius sprendimus. SEB banke agro sektorių priskiriame prioritetinėms kryptims, ir finansavimo prasme čia pirmaujame rinkoje. Be to, nuolat auginame savo ekspertiškumą ir atnaujiname žinias. Tikrai yra projektų, į kuriuos leidžiamės pirmąkart – tiek mes, tiek ūkininkai. Tačiau esame du partneriai vienoje valtyje, ir net jei labai siūbuos – išplauksime kartu“, – tikina R. Gucu.
