Privataus kapitalo rinkos užkulisiai. INVL sėkmės istorijos

Bendrovės „INVL Asset Management“ valdomo fondo „INVL Baltic Sea Growth Fund“ medicinos paslaugų įmonių tinklo „InMedica“ pajamos nuo 2019 m. iki 2022 m. išaugo beveik dešimt kartų ir po susijungimų viršija 100 mln. Eur. Pernai „InMedica“ susijungė su kitu dideliu medicinos paslaugų rinkos žaidėju „MediCA grupe“, valdančia „MediCA“ ir „Kardiolita“ klinikas. Pastarosios grupės įmonių bendros pajamos prieš susijungimą viršijo 47 mln. Eur.
INVL investavimo principai
Vytautas Plunksnis, INVL grupės privataus kapitalo vadovas, pažymi, kad per organinę savo plėtrą, įsigijimus ir susijungimas „InMedica“ investavusiems į vieną pirmaujančių privataus kapitalo fondų Baltijos šalyse „INVL Baltic Sea Growth Fund“ sukuria didelę grąžą. Šios medicininių paslaugų bendrovės plėtra atspindi INVL veiklos principus.
„Pradžioje sukuriame investicinę tezę – ką norime pasiekti. Pasirenkame perspektyvią sritį ir bendrovę, kuri turi potencialo savo srityje tapti lydere, – pasakoja V. Plunksnis. – Taip pat vertiname, ar verslo šakoje galima augti per įsigijimus.“
Lietuvos medicinos sektorius atitiko šiuos kriterijus. Lietuvos ekonomika pastarąjį dešimtmetį sparčiai augo, didėjo gyventojų pajamos ir jie pradėjo didesnį dėmesį skirti sveikatos paslaugoms. Valstybinė medicina Lietuvoje, anot INVL grupės privataus kapitalo vadovo, yra aukšto lygio, tačiau privatus sektorius gali užpildyti tam tikras nišas. Lietuvoje yra apie 600 privačių gydymo įstaigų, privatus medicinos sektorius pastaruosius kelerius metus auga sparčiau nei valstybinis, todėl aplinka yra palanki plėtrai – per ketverius metus „InMedica“ atliko 17 įvairių įsigijimų.
„Kai renkamės investavimo kryptį, analizuojame, ar pasirinkta bendrovė galės tapti tarptautine žaidėja“, – apie investavimo principus kalba V. Plunksnis. Toks žingsnis dar labiau padidina investicijų vertę.
Dalinasi darbais ir uždarbiu
Dar vienas INVL veiklos principas – partnerystė. „Mes investuojame ne tik į kontrolinius akcijų paketus, bet ir į reikšmingus mažesnius akcijų paketus“, – komentuoja INVL privataus kapitalo vadovas. Kadangi Latvijos tinklas „Repharm“ ir toliau norėjo išlikti versle, INVL akcijų dalis „InMedica“ sumažėjo iki 45%, tačiau INVL išlaikė grupės kontrolę, pasilikdama 51% balsavimo teisių.
„Investuojame į bendroves kartu su kitais fondais ir verslininkais, – pažymi V. Plunksnis. – Mes padedame pritraukti kapitalo, paruošti įsigijimo sandorius, o didžiausia darbo dalis tenka įmonės vadovų komandai – ji turi būti pasiruošusi plėtrai šalies viduje ir už jos ribų.“
Vadovų komanda paprastai motyvuojama akcijų opcionais. Po penkerių metų, kai fondas, gerokai padidinęs bendrovės pajamas bei pelną, padaręs ją tarptautiniu žaidėju, baigia savo veiklą ir pasitraukia iš bendrovės, šia užaugusia verte pasidalina ir su įmonės vadovų komanda.
Iš savo investicijų į bendroves INVL klientams siekia uždirbti 20–25% metinę grąžą. Iš tokių mažiau rizikingų investicijų kaip energetika – 11% grąžą, o iš investicijų į žemę ir mišką – 8%.
Verta išskaidyti rizikas
V. Plunksnis atkreipia dėmesį, kad beveik visas Lietuvos įmonių savininkų turtas paprastai yra sukoncentruotas savo šalyje. Tokiu atveju verta apsvarstyti galimybę parduoti dalį savo akcijų, o gautas lėšas investuoti užsienyje ir tokiu būdu išskaidyti su šalimi susijusias rizikas. Jeigu bendrovė nori pritraukti lėšų, sudominti investuotojus, jai reikėtų gerai žinoti, ką su pritrauktais pinigais ji nori nuveikti.
„Reikėtų turėti aiškų verslo planą, o ne klausti, kiek lėšų fondas galėtų investuoti galvojant, jog kiek duos lėšų, tiek ir paimsim“, – pataria V. Plunksnis.
Lietuvoje daug verslų priklauso vienam asmeniui ar jie valdomi kartu su kitais šeimos nariais, todėl pasitaiko, jog kai kurios asmeninės vartojimo sąnaudos yra perkeltos ant įmonių pečių. Ruošiantis bendrovės pardavimui, svarbu įmonės sąnaudas atskirti nuo asmeninių išlaidų.
Investicija paskatino tarptautinę plėtrą
2020 m. INVL grupei priklausantis „INVL Baltic Sea Growth Fund“ įsigijo didžiausios aplinkos ir atliekų tvarkymo grupės Baltijos regione „Eco Baltia“ kontrolinį akcijų paketą (52,81%). Šio įsigijimo metu 2020 m. „Eco Baltia“ pajamos buvo apie 70 mln. Eur, o 2022 m. bendrovės pro-forma (įtraukiant metinę įsigijimo įtaką) pajamos turėtų būti gerokai didesnės. Vien per 2022-ųjų devynis mėnesius „Eco Baltia“ konsoliduotos pajamos siekė 154,9 mln. Eur.
Po fondo atėjimo į bendrovę prasidėjo jos tarptautinė plėtra. 2021 m. „Eco Baltia“ įsigijo 100% pirmaujančios Lietuvos ekologinių sprendimų bendrovės „Ecoservice“ akcijų, o 2022 m. viena iš „Eco Baltia“ grupės antrinių bendrovių „PET Baltija“ (viena didžiausių polietileno tereftalato (PET) plastiko perdirbėjų Šiaurės Europoje) nupirko pirmaujančią Čekijos PET pluošto gamintoją „TESIL Fibres“.
Didėjant vartojimui, auga ir atliekų apimtys. Skaičiuojama, kad per dieną vienas žmogus sukuria 1 kg atliekų. Kita vertus, auga žmonių sąmoningumas, todėl vis didesnė dalis atliekų yra rūšiuojama. Valstybės pastangomis šiame sektoriuje mažėja šešėlis, o Europos Sąjunga (ES) yra įsipareigojusi iki 2030 m. nutraukti atliekų gabenimą į sąvartynus. Tokiu būdu atliekos tampa žaliavomis, o viso šio sektoriaus laukia plėtra.
Kainą nustatys akcijų birža
2020 m. INVL grupė taip pat investavo į didžiausią Moldovos komercinį banką „Moldova-Agroindbank“ (maib). Šiuo metu „Invalda INVL“ kartu su „Horizon Capital“ valdo 41,09% šio banko akcijų (2020 m. į akcijas buvo konvertuotos 2018 m. išleistos banko obligacijos). Likusias maib akcijas valdo daugiau nei 3 tūkst. vietos akcininkų, tarp kurių yra esami ir buvę banko vadovybės nariai.
„Investavome į maib transformaciją iš korporatyvinio į mažmeninį banką, daug dėmesio skiriame saugumo sistemų bei interneto bankininkystės infrastruktūrai tobulinti ir plėsti“, – pasakoja V. Plunksnis.
Jeigu 2018 m. pirmojo investavimo etapo metu kartu su „Horizon Capital“ ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku investicijų į maib vertė siekė 55 mln. Eur, tai šiuo metu tokio dydžio yra preliminarus 2022 metų banko pelnas. Tikrąją banko vertę nustatys investuotojai – jo akcijas planuojama listinguoti Rumunijoje, Bukarešto biržoje.
Kada kuriami nauji fondai
„INVL“ valdo turtą įvairiuose segmentuose ir nuolat analizuoja, kur klientams galima būtų sukurti patrauklią grąžą. Kuriant naujus investicinius fondus, svarbu yra komanda, jos patirtis, istoriniai rezultatai bei strategija. 2021 m. „INVL Asset Management“ įsteigė fondą „INVL Renewable Energy Fund I“ (REFI), kuris investuoja į atsinaujinančios energetikos objektus ES, daugiausiai Lenkijoje ir Rumunijoje. Klientams tai suteikia galimybę investuoti į saulės jėgaines ir taip prisidėti prie klimato problemų sprendimo.
VERSLO TRIBŪNA
„Rinkdamiesi investavimo kryptį atsižvelgiame ir į potencialių investuotojų poreikius, ir siekiame, kad kuriami produktai savo srityje būtų lyderiai pagal generuojamą grąžą – nenorime kurti produktų, kurie nepateisina lūkesčių“, – apie fondų kūrimo principus pasakoja V. Plunksnis.
Šiuo metu vietos investuotojai siekia sumažinti su mūsų regionu susijusias rizikas ir investuoti į pasaulinio lygio fondus, į kuriuos dėl aukštų reikalavimų tiesiogiai patekti sudėtinga. Todėl „INVL Asset Management“ įsteigė naują finansuojantįjį fondą, investuosiantį į vienos didžiausių pasaulyje privataus kapitalo investicijų bendrovių EQT įsteigtą 20 mlrd. Eur tikslinio dydžio fondą EQT X. Šis fondas daugiausia investuos į Europos ir JAV sveikatos priežiūros, technologijų ir verslo paslaugų sektoriaus įmones.
Kiekvienas INVL fondas turi nustatytą veiklos laikotarpį – tai gali būti 5-10 metų. Po aktyvios pirmojo fondo investavimo fazės kuriamas naujas, kuris paprastai pritraukia dar daugiau kapitalo nei jo pirmtakas.
Sandorių gali sumažėti
Karo veiksmai Ukrainoje gali sumažinti įsigijimų ir susijungimų sandorių skaičių, nes stambūs tarptautiniai fondai kol kas vengia investuoti Lietuvoje, o kylančios palūkanos bei infliacija apsunkina sandorių ir įmonių plėtros finansavimą. Pakilusios energetikos kainos sumažino įmonių pelnus, todėl pardavėjams ir investuotojams gali būti sunkiau susitarti dėl to, koks gi tikrasis ilgalaikis įmonės pelningumas ir tuo pačiu jos kaina. Tačiau pasitraukus tarptautiniams žaidėjams, daugiau galimybių įsigijimų rinkoje atsiranda greitiems ir lankstiems vietiniams fondams. Be to, įvykiai Ukrainoje Lietuvos įmonių savininkus skatina persvarstyti savo turto išskaidymą, parduoti dalį savo įmonių turimų akcijų ir gautas pajamas investuoti kituose regionuose.
„Invalda INVL“ veikia nuo 1991 m. Paklaustas, kas per šiuos daugiau kaip 30 metų laikotarpį nepasikeitė, V. Plunksnis, akcentuoja, jog svarbiausia yra kurti pridėtinę vertę klientui.
„Jeigu 1990 m. galima buvo palyginus nebrangiai nusipirkti fabriką ir dar jame rasti daugiau pinigų nei už jį sumokėjai, tai dabar rinka yra visai kitokia – įmonių akcijų pardavėjai gauna sąžiningą kainą, o didesnę kainą galima sumokėti tuomet, kai žinai, kaip šį verslą galima išplėtoti“, – pažymi vadovas INVL grupės privataus kapitalo vadovas.